Kambaryje staiga prabilo tas, kuris tylėjo

Sodininkas iš Montevarčio kartą atsigulė ant grindų ir apsimetė miręs. Norėjo sužinoti, ką pasakys jo žmona. Grįžusi su išskalbtais baltiniais ji rado gulintį vyrą, bet buvo nuo ryto nevalgiusi. Pirmiausia paskubomis užvalgė sūdytos mėsos. Tada pasiėmė ąsotį ir ėmė leistis į rūsį vyno. Pamačiusi ateinančią kaimynę, ėmė raudoti.

Susirinko aplinkiniai. Žmona aimanavo, ką reikėsią daryti. Vyras pagaliau prasimerkė.
– Bus blogai, jei tuoj pat neisi atsigerti.
Kaimynų ašaras pakeitė juokas.

Ryšys su skaitiniais. Jn 11, 38–44. Prie Lozoriaus kapo tylą nutraukia Jėzaus balsas. Juokelyje prabilus sodininkui žmonės patys supranta, kas vyksta.

Šaltinis: Facetiae (XV a.). Nr. 116, „De Viro Qui Suae Uxori Mortuum Se Ostendit“.

Šventadienis · 5 gavėnios sekmadienis (A)