Šv. Karolis de Fuko: namai, kuriuos žmonės pavadino brolija

Jų brolis, visų brolis.

Laiškas Marijai de Bondy, 1902-01-07; vertimas iš prancūzų k.

Jie pradeda vadinti namus „Brolija“, ir man tai miela.

Ten pat; „Vivons l’Évangile“, PDF p. 23; vertimas iš prancūzų k.

1901 m. spalį šventasis kunigas Karolis de Fuko atvyko į Beni Abesą. Jam statė koplyčią, tris celes ir svečių kambarį iš nedegtų plytų bei palmių kamienų. Jis svajojo apie maldos ir svetingumo bendruomenę. Nors laukti broliai tuo metu neatvyko, į duris beldėsi vargšai, ligoniai, keliautojai ir kiti lankytojai. Keliautojus jis priimdavo greta pačios koplyčios įrengtame svečių kambaryje. Kukliuose namuose šalia vietos maldai atsirado vieta ir žmonėms, kuriems reikėjo atgauti jėgas ar paprašyti pagalbos.

1902 m. sausio 7 d. laiške Marijai de Bondy jis džiaugėsi, kad žmonės pradeda vadinti tuos namus brolija. Jo troškimas buvo tapti visų broliu, priimančiu skirtingo tikėjimo žmones. Malda prieš Eucharistiją lydėjo kitą dienos darbą – priimti lankytojus. Peržengę mažų namų slenkstį ir čia svetingai priimti žmonės galėjo patirti, ko moko Evangelija.

Ryšys su skaitiniais. 2 Sam 7; Rom 16, 26: patikėtas Dievo darbas gali augti per žmonių bendrystę ir mažus, visiems atvirus namus.

Šaltinis: Šv. Karolis de Fuko · Beni Abeso brolija, 1901–1904 · dvasinės šeimos biografija; Šv. Karolis de Fuko · laiškas Marijai de Bondy, 1902-01-07 · „Vivons l’Évangile“.

Šventadienis · 4 advento sekmadienis (B)