1841 m. Nantaketas. Darbininkas pakyla kalbėti
Kovotojas už vergovės panaikinimą Frederickas Douglassas atsiminimuose pasakoja, kaip, pabėgęs iš vergovės ir įsikūręs Niubedforde, pirmomis dienomis padėjo krauti į burlaivį aliejaus krovinį. Jis mokėjo sandarinti laivų korpusus, bet baltieji amatininkai atsisakė su juo dirbti. Teko pjauti medieną, krauti anglis ir ridenti statines. Tuo metu jis pradėjo skaityti laikraštį „The Liberator“ ir lankytis vergovės priešininkų susirinkimuose. Dar dirbdamas atsitiktinius darbus mieste Douglassas ir laikraštyje, ir susirinkimuose ėmė pažinti žmones, kurie atvirai pasisakė prieš vergovę. Nantakete susirinkusieji jau galėjo išgirsti paties iš nelaisvės pabėgusio žmogaus liudijimą.
1841 m. rugpjūčio 11 d. Nantakete vyksta vergovės priešininkų suvažiavimas. Williamas C. Coffinas, jau girdėjęs Douglassą Niubedforde, paragino jį prabilti. Douglassas rašo, kad jam buvo sunku stoti prieš baltuosius klausytojus. Po kelių minučių žodžiai ėmė lietis laisviau. Šią akimirką Douglassas atsiminimuose vadina naujo viešo darbo pradžia. Nuo tada jis viešai gynė žmones, kuriems vergovė dar buvo kasdienybė.
Ryšys su skaitiniais. Mk 1, 16–20 ir Ps 24 (25), 4–5. Jėzus šaukia žmones jų įprasto darbo vietoje. Douglasso gyvenime kvietimas prabilti ateina per kitą žmogų, kuris jau buvo jį girdėjęs. Toks padrąsinimas gali padėti žmogui imtis darbo, kurio jis dar nedrįsta vadinti savu.
Šventadienis · 3 eilinis sekmadienis (B)
