1823 m. Laim Ridžisas: radinį reikėjo ne tik surasti, bet ir suprasti
Anglų fosilijų rinkėja Mary Anning dar vaikystėje su tėvu jų ieškodavo pajūryje. Išmoko atidengti ir nuvalyti radinius, prieš juos parduodama. Šeimai skurstant tie pardavimai padėjo išsilaikyti. Mokyklą ji lankė neilgai, tačiau pati studijavo geologiją ir anatomiją. 1823 m. gruodį ji aptiko visą pleziozauro skeletą. Buvo išlikęs neįprastai ilgas kaklas. Kai piešiniai pasiekė prancūzų gamtininką Georges’ą Cuvier, šis įtarė, kad skeletas galįs būti sudėtas iš kelių gyvūnų kaulų.
Londono geologų draugija surengė specialų aptarimą. Pati Mary Anning jame nedalyvavo. Tuo metu moterys negalėjo būti draugijos narėmis ir į šį susirinkimą jos nepakvietė. Tyrėjai apsikeitė papildomais piešiniais ir paaiškėjo, kad skeletas tikras. Londono ir Paryžiaus tyrėjai galėjo spręsti tik todėl, kad pajūryje Anning surado, išvalė ir atpažino kaulus. Mary Anning darbas ne visuomet buvo tinkamai paminimas jos radinius įsigijusių mokslininkų darbuose. Dabar Londono Gamtos istorijos muziejus saugo ir pristato jos aptiktas fosilijas. Jame tebesaugomas ir jos pieštas pirmojo pleziozauro atvaizdas.
Ryšys su skaitiniais. Kantriai įgytas meistriškumas duoda vaisių ir tada, kai kiti jo nepastebi. Ši istorija kviečia pagarbiai vertinti moterų darbą.
Šaltinis: Natural History Museum · Mary Anning ir jos fosilijų atradimai.
Šventadienis · 33 eilinis sekmadienis (A)
