Šv. Augustinas: pažadų istorija moko valdovą nusižeminti

Tuomet atėjo Mergelė Marija.

Psalmės 137(138) aiškinimas, 4 · vertimas į lietuvių kalbą

Dievas, nors ir mato tave iš tolo, regi tave tobulai, bet nėra su tavimi.

Ten pat, 9 · vertimas į lietuvių kalbą

Aiškindamas psalmės žodžius apie išaukštintą Dievo vardą, šventasis Hipono vyskupas Augustinas vardija Abraomą, Izaoką ir Jokūbą. Ši istorija nuveda prie Marijos, Kristaus mirties, prisikėlimo ir Dvasios siuntimo. Pažadas nepasilieka ankstesnių kartų atminime: jis pasiekia žmones per skelbiamą Evangeliją. Jis primena, kad galiausiai Kristaus vardu skelbiamas nuodėmių atleidimas. Taip ankstyviesiems protėviams duotas pažadas ima siekti visas tautas.

Toliau aiškintojas įspėja valdovus: Dievo žvilgsnis pasiekia ir išpuikėlį, bet matomumas dar nėra artumas. Aukštos pareigos nesuteikia teisės pakilti virš Viešpaties. Petro tarnystė ir kiekviena atsakomybė Bažnyčioje lieka vaisinga tada, kai žmogus mokosi būti nuolankus tam, kurio vardą skelbia.

ST → NT. Paties Augustino pažado grandinė: Abraomas, Izaokas ir Jokūbas → Marija ir Kristaus prisikėlimas → Dvasios vedamas Evangelijos skelbimas. Psalmės karalių nuolankumą su Petro atsakomybe tematiškai susieja rengėjas.

Šaltinis: Augustinas, Psalmės 137(138) aiškinimas, 4 ir 6; leidinio antraštė Exposition on Psalm 138.

Šventadienis · 21 eilinis sekmadienis (A)