Ps 102 (103), 3–4 · Iš duobės į vainikuojamojo vietą

הַסֹּלֵחַ (Hassōlēaḥ) reiškia „tas, kuris atleidžia“. Toliau hebrajų tekste viena po kitos eina tokios pat dalyvinės formos. Jos apibūdina Viešpatį kaip atleidžiantį, gydantį, išperkantį ir vainikuojantį. Pasikartojanti sakinio sandara leidžia visus šiuos veiksmus girdėti kaip vieną atsakymą į klausimą, ką Dievas daro dėl žmogaus.

הַגּוֹאֵל (Haggôʾēl), „tas, kuris išperka“, primena žmogų, kuriam tenka atpirkti tai, kas būtų prarasta. Psalmėje Viešpats atperka žmogaus gyvastį iš Duobės. Duobė čia žymi mirties sritį. הַמְעַטְּרֵכִי (Haməʿaṭṭərēḵî) reiškia „tas, kuris tave vainikuoja“. Lietuviškame liturginiame tekste šis gestas perteiktas žodžiu „apsupa“. Greta duobės vaizdo vainikas leidžia pamatyti, kiek toli siekia išgelbėjimas. Tas, kurio gyvastis buvo pavojuje, vėl turi garbingą vietą. Psalmistas įsivaizduoja, kaip Viešpats iš Duobės ištrauktą žmogų vainikuoja ištikimąja meile ir gailestingumu. Dovana jam sugrąžina saugumą ir leidžia vėl drąsiai stovėti.

Šaltinis: Ps 103 hebrajiškas tekstas · Bible Hub; Vanessa Lovelace · Ps 103, 1–8 komentaras, Luther Seminary (2019, pakartotinai paskelbtas 2022); A. F. Kirkpatrick · Ps 103, Cambridge Bible.

Šventadienis · 8 eilinis sekmadienis (B)