Arthuras Conanas Doyle’is: išvydus vaiką subyrėjo įtikinama teorija

Škotų rašytojo Arthuro Conano Doyle’io apsakyme Grantas Manro nerimavo dėl žmonos paslapties. Ji paprašė didelės pinigų sumos, slapta lankė netolimą namelį, o jo lange pasirodydavo keistas sustingęs veidas. Detektyvas Šerlokas Holmsas spėjo, kad ją šantažuoja pirmasis vyras, kurį ji skelbė mirusiu. Paaiškinimas tarsi aprėpė visus faktus. Vakare įėję į namelį vyrai rado raudona suknele vilkinčią mergaitę. Holmsui nuėmus kaukę paaiškėjo, kad už bauginančio veido slepiasi besijuokiantis vaikas. Vyrai ruošėsi susitikti su žmogumi, kuris, jų manymu, turėjo slėptis ir skriausti išsigandusią Efę. Tačiau nuėmus kaukę iš namelio nebuvo ko vyti. Ten sėdėjo vaikas, kurį mama bijojo parsivesti į savo namus.

Tai buvo Efės duktė iš ankstesnės santuokos. Mergaitės tėvas buvo afrikietiškos kilmės amerikietis; motina bijojo, kad dabartinis vyras nepriims jos juodaodės dukrelės. Po ilgos tylos Manro pakėlė vaiką, pabučiavo ir ištiesė žmonai ranką: jie galėjo grįžti namo kartu. Holmsas liko su nepasitvirtinusia teorija. Vėliau paprašė bičiulio daktaro Vatsono, kad šis, pastebėjęs pernelyg didelį jo pasitikėjimą savimi, primintų vietovės vardą – Norberį.

Ryšys su skaitiniais. 1 Sam 16 ir Jn 9: išorinis įspūdis bei nuoseklus paaiškinimas dar negarantuoja, kad žmogų iš tiesų pažinome.

Šaltinis: Arthuras Conanas Doyle’is · Geltonas veidas(1893);Šerloko Holmso memuarai,III šiame skaitmeniniame leidime.

Šventadienis · 4 gavėnios sekmadienis (A)