Ezopas: šuo saugojo tai, kuo pats negalėjo pasimaitinti
Šuo įsitaiso ėdžiose ant jaučiams paruošto šieno. Kai šie nori prieiti pavalgyti, urzgia ir šiepia dantis. Maisto yra, alkstantys gyvuliai čia pat, tačiau kelias prie pašaro užtvertas. Jaučiai prie pašaro prieitų, jei šuo pasitrauktų nuo jų šieno.
Vienas jautis pastebi šuns elgesio keistumą: pats šieno neėda, o tiems, kurie galėtų ėsti, neleidžia. Pasakėčia baigiasi šiuo atpažinimu. Problema ne per mažas pašaro kiekis, bet pavydus noras vienam kontroliuoti jo vietą. Šuns laikysena aiški palyginus abiejų gyvulių poreikius.
Ryšys su skaitiniais. Šis neigiamas pavyzdys padeda klausti, ar mūsų saugomos gėrybės gali pasiekti tuos, kuriems jų iš tikrųjų reikia.
Šaltinis: Ezopas, The Dog in the Manger, George Fyler Townsend vertimas.
Šventadienis · 18 eilinis sekmadienis (A)
