Ps 68(69): dėl Dievo patirta panieka net artimųjų rate
Psalmininkas pats įvardija užgaulių priežastį. Jis kenčia dėl ištikimybės Dievui. Net savo giminėje tapęs lyg svetimas, jis turi kam išsakyti patirtą gėdą. Svetimumą šeimoje sustiprina nuoroda į tos pačios motinos vaikus — artimiausią giminystę. Uolumas Dievo namams apibūdinamas kaip žmoguje deganti ugnis, o Dievui skirti įžeidimai tenka jo tarnui.
Tiesioginėje plotmėje tai kenčiančio maldininko balsas. Naujajame Testamente šie žodžiai išsipildo Jėzuje. Jonas mini uolumą šventyklai (Jn 2, 17), o apaštalas Paulius Jėzui pritaiko žodžius apie Dievui skirtas užgaules (Rom 15, 3). Liturginė ištrauka išsaugo prašymą atsigręžti ir baigiasi varguolių viltimi. Rauda tampa viešu raginimu nenuleisti rankų. Pabaigoje į maldą įtraukiami kiti pažemintieji. Dievas girdi ir tebelaikomus nelaisvėje.
Šaltinis: Cambridge Bible for Schools and Colleges, Ps 69; Ps 69 hebrajiškas tekstas ir morfologija, Bible Hub; Scott Hahn, Be Not Afraid, XII eilinis sekmadienis A, St. Paul Center.
Šventadienis · 12 eilinis sekmadienis (A)
