Jurgis Savickis · Vaikas atriša vagį
Jurgio Savickio novelėje parvežamas sugautas arklio vagis. Jis pririštas troboje, kruvinas, suplėšytais marškiniais. Vaikas iš pradžių badžioja bejėgį žmogų šiaudu: dabar gali prie jo prieiti ir likti nenubaustas. Tačiau vagies nusvirusi galva primena bažnyčioje matytą Nukryžiuotąjį. Kai tėvas ima belaisvį mušti, vaiko mintyse nebesutelpa du vaizdai: geras tėtė ir jo daromas žiaurumas.
Likęs prie vagies, vaikas ryžtasi atrišti virves. Dar klausia, ar paleistas žmogus nemuš tėvo, nors pats supranta nebegalįs jam pasipriešinti. Išlaisvintasis, prieš išeidamas, prispaudžia vaiką prie krūtinės. Vakare paaiškėja, kad vagis vėl sugautas. Novelė šios baigties nenutylina: svarbiausias jos lūžis įvyko pačiame vaike, kuris nustojo mėgautis svetimu bejėgiškumu ir pajuto gailestį. Prieiti prie žmogaus reikia taip pat arti, kaip prieš tai, kai vaikas badė jį šiaudu. Paėmęs virvę į rankas, šįkart jis gali padaryti tai, ko belaisvis pats nepajėgia.
Ryšys su skaitiniais. Psalmės gailestingumo prašymas ir Kristaus kentėjimas už neteisiuosius kviečia žmogaus kaltės nepaversti leidimu jį žeminti.
Šaltinis: Jurgis Savickis, „Vagis“ · visas novelės tekstas, Lituanistų miestelis.
Šventadienis · 1 gavėnios sekmadienis (B)
