Jėzus laužo duoną, o likusių kąsnelių surenkama dvylika pintinių
Λαβὼν (Labṑn), εὐλόγησεν (eulógēsen), κλάσας (klásas), ἔδωκεν (édōken) — „paėmė, palaimino, laužė, davė“. Tokia veiksmų seka vėliau pasigirs Paskutinės vakarienės pasakojime. Mato skaitytojui maitinimas atveria ir eucharistinę kryptį. Δώδεκα κοφίνους (Dṓdeka kophínous) — dvylika pintinių — parodo ne vos pakankamą, o likučių turinčią dovaną. Pirmiausia Jėzus liepia žmonėms susėsti ant žolės. Paėmęs maistą jis pažvelgia į dangų.
Skaičius sutampa su Dvylikos mokinių skaičiumi. Jis gali simboliškai priminti Izraelio pilnatvę, nors Matas to tiesiogiai nepaaiškina. Kąsnelių surinkimas liudija, kiek maisto buvo dovanota. Pabaigos pastaba apie moteris ir vaikus reiškia, kad pavalgusių buvo daugiau nei penki tūkstančiai. Matas moteris bei vaikus mini atskirai, todėl pasakojime išlieka ir prie stalo susėdusių žmonių atminimas.
Šaltinis: Scott Hahn, Food in Due Season, XVIII eilinis sekmadienis A; Cambridge Bible, Evangelija pagal Matą 14; Hebrajų / graikų originalas, Evangelija pagal Matą 14.
Šventadienis · 18 eilinis sekmadienis (A)
