Šv. Jonas Auksaburnis: išminties gelmė baigiasi šlove

Kad tai gelmė, jis žino; bet kokia didi — nežino.

Homilija apie Rom 19, Rom 11, 33 aiškinimas · vertimas į lietuvių kalbą

Jis baigia nuostaba ir doksologija.

Ten pat, po Rom 11, 36 · vertimas į lietuvių kalbą

Šventasis Konstantinopolio arkivyskupas Jonas Auksaburnis pastebi, kad Paulius suvokia gelmę, bet neapsimeta ją visą išmatavęs. Apaštalo nuostaba kyla apmąstant Dievo veikimą istorijoje. Žmogaus pažinimas ribotas, tačiau įžvalga išlieka: gauta dalinė įžvalga tampa pasitikėjimo ir šlovinimo priežastimi. Jis iškelia skirtumą tarp dviejų dalykų: pats Dievo gerumas Pauliaus atpažįstamas, tačiau keliai, kuriais tas gerumas veikia, lieka neištiriami.

Viešpačiui nereikia nei svetimų lėšų, nei patarėjo, kad galėtų dovanoti. Jis pirmas daro gera. Komentare Paulius, pasakęs didelę ir neapsakomą tiesą, užbaigia doksologija; Auksaburnis primena, kad panašiai jis šlovina ir Kristų Rom 9, 5. Teologinis svarstymas taip virsta dėkingu santykiu.

ST → NT. Rengėjo sąsaja: Izaijo ir Jobo klausimai apie Dievo išmintį → Pauliaus šlovinimas dėl išganymo slėpinio. Pats Auksaburnis šiame fragmente tiesiogiai susieja šlovinimą su Kristui skirta Rom 9, 5 doksologija.

Šaltinis: Jonas Auksaburnis, Homilija apie Rom 19, Rom 11, 33–36.

Šventadienis · 21 eilinis sekmadienis (A)