Šv. Augustinas: psalmėje kalba Kristus ir jo atpirktoji tauta
Atpirkti savo Viešpaties kančia.
Psalmės 30(31) aiškinimas, 1–9 · vertimas į lietuvių kalbą
Kad galėtų tau tarnauti laisva meile.
Psalmės 30(31) aiškinimas, 1–9 · vertimas į lietuvių kalbą
Šv. Augustinas Hiponietis šioje psalmėje pirmiau girdi Kristaus, paskui jo krauju atpirktos tautos balsą. Prašymas gelbėti nėra vien abstraktus saugumo troškimas: taip meldžiasi kenčiantis ir Tėvui save pavedantis Kristus. Žodžiai apie dvasią Dievo rankose nukreipia į kančią ir prisikėlimą. Psalmės žodžius apie pavedamą dvasią girdime ir Luko pasakojime apie Jėzaus mirtį. Taip to paties kreipinio šviesoje skaitoma ir kančia, ir malda.
Atpirkta bendruomenė gali ta pačia psalme dėkoti ir išmėginimų metu prašyti pagalbos. Dievo prieglobstis nepadaro jos nejautrios skausmui, tačiau išlaisvina meilei. Todėl psalmės pasitikėjimas dera su Evangelijos namu: pamatas yra santykis su tuo, kuris pats perėjo mirtį.
ST → NT. Tėvo kristologinis skaitymas: Senojo Testamento psalmės balsas → kenčiantis ir prisikeliantis Kristus → jo atpirktos Bažnyčios malda. Prieglobsčio ir Evangelijos namo sugretinimas yra rengėjo liturginė sąsaja.
Šaltinis: Augustinas, Psalmės 30(31) aiškinimas.
Šventadienis · 9 eilinis sekmadienis (A)
