Levas Tolstojus: laimingo žmogaus marškinių niekas negalėjo parnešti

Levo Tolstojaus pasakojime susirgęs karalius pažadėjo pusę karalystės tam, kas jį išgydys. Išminčius pasiūlė surasti laimingą žmogų ir jo marškiniais apvilkti karalių. Pasiuntiniams reikėjo surasti žmogų, kuris nesiskųstų ir atiduotų savo marškinius. Pasiuntiniai keliavo visur, bet vis išgirsdavo skundą: turtingasis sirgo, sveikajam stigo pinigų, kitas buvo nepatenkintas šeima. Laimė vis atrodė esanti kažkur dar kitur.

Vėlai vakare karaliaus sūnus pro vargingos trobelės sieną išgirdo dėkojantį žmogų: darbas baigtas, pavalgyta, galima ramiai miegoti — ko dar reikėtų? Iš trobelės sklindančiuose žodžiuose karaliaus sūnus pagaliau išgirdo tai, ko tiek laiko ieškojo. Jis liepė nupirkti to žmogaus marškinius už bet kokią kainą. Tačiau pasiuntiniai negalėjo įvykdyti įsakymo: laimingasis buvo toks neturtingas, kad marškinių neturėjo.

Ryšys su skaitiniais. Išorinis drabužis neperduoda to santykio su gyvenimu, kurio ieško jo neturintis žmogus. Paulius sotume ir stokoje atranda gilesnę atramą.

Šaltinis: Levas Tolstojus · The King and the Shirt · Corwin leidinio tekstas.

Šventadienis · 28 eilinis sekmadienis (A)