Šv. Ambraziejus: pravertos durys gali priimti patį Kristų
Kad jam atėjus durys būtų atviros.
Apie pareigas II, 21, 103–108 · vertimas į lietuvių kalbą
Atėjusiame svetimšalyje gali būti Kristus.
Apie pareigas II, 21, 103–108 · vertimas į lietuvių kalbą
Abraomo svetingumą šventasis Milano vyskupas Ambraziejus mato jau prie palapinės angos. Šeimininkas pats stebi kelią ir kviečia užsukti kiekvieną, kam reikia pastogės. Šis pasirengimas autoriui svarbesnis už prabanga nukrautą stalą. Net kuklus priėmimas gali atverti vietą tikram susitikimui. Ambraziejus prisimena, kad Abraomui svetingumas atvėrė ir pažadą susilaukti palikuonių. Svetingumas ir pažadas susitinka dar prieš pasakojimą apie Šunemą.
Nuo Abraomo ir Loto autorius pereina prie Jėzaus pažado pranašo priėmėjui ir šalto vandens taurės. Jis klausia, ar iš anksto galime žinoti, kada su svečiu priimame patį Kristų. Šunemietės paruoštas kambarys primena, kad Dievui savo gyvenime padarome vietos ir priimdami jo siųstą žmogų.
ST → NT. Tėvo tipologija: Abraomas priima Dievą paslaptingų svečių pavidalu → priimamas Kristus pranaše ir vargstančiame žmoguje → Šunemietės svetingumas skaitomas Evangelijos šviesoje.
Šaltinis: Ambraziejus, Apie pareigas II, 21, 103–108.
Šventadienis · 13 eilinis sekmadienis (A)
