Robertas Louisas Stevensonas: tiesos akmuo parodė daugiau negu veidrodis
Roberto Louiso Stevensono pasakėčioje du karalaičiai trokšta vesti karaliaus dukterį. Jos tėvas prašo atnešti tiesą atskleidžiantį akmenį. Jaunesniajam jo paties tėvas paduoda veidrodį: šis viską rodo taip, kaip atrodo, ir patenkintas valdovas atiduoda dukterį. Vyresnysis ilgai keliauja, susirenka daug vienas kitą paneigiančių „tiesos akmenų“, kol prie jūros gyvenantis vargšas jam duoda paprastą skaidrų akmenėlį. Kelionėje kai kurie žmonės savo akmenis laiko vieninteliu tiesos matu. Parsineštų akmenų gausa keliautojui dar nepadeda išspręsti, kaip jais naudotis.
Jo šviesoje pasaulis atsiveria giliau, o kiti akmenys nepraranda viso savo grožio. Sugrįžęs karalaitis randa brolį soste ir mylimąją šalia jo. Jam atrodo, kad pražudė gyvenimą. Bet naujasis akmuo atidengia brolio vidinį melą ir baimes, o moters šypseną — be gyvos meilės. Vyresnysis palieka rūmus ir vėl išeina į pasaulį, šįkart su tikruoju akmenėliu. Netekęs sosto, išsaugojo gebėjimą matyti. Skaidrusis akmuo praleidžia šviesą. Kiti akmenys atrodo kitaip.
Ryšys su skaitiniais. Rom 12 ir Mt 16: atnaujintas žvilgsnis padeda atskirti regimą pasisekimą nuo vidinio gyvenimo. Karūna ir šeiminis paveikslas dar neatskleidžia širdies tiesos.
Šaltinis: Robertas Louisas Stevensonas, Prabavimo akmuo / The Touchstone, Fables XVIII, 1896.
Šventadienis · 22 eilinis sekmadienis (A)
