Ps 125 (126), 1–6 · Sugrįžus namo malda dar nesibaigia

שׁוּבָה (Šûḇāh) yra liepiamoji forma: „sugrąžink“, „atkurk“. Pirmose eilutėse bendruomenė džiaugiasi jau patirtu grįžimu, o ketvirtoje vėl prašo pagalbos. Tai prasminga įtampa: buvimas Sione dar nereiškia, kad žemė vėl derlinga ir žmonių gyvenimas atkurtas.

כַּאֲפִיקִים בַּנֶּגֶב (Kaʾăp̄îqîm banneḡeḇ) nusako panašumą į Negebo vandens vagas. Sausos upių vagos laukia tokio lietaus, nuo kurio vėl imtų tekėti vanduo. Sėjos ašaros ir būsimas derlius pratęsia tą patį laukimą: šlovinimas išlaiko prašymą, o sunkus dabartinis darbas lieka atviras Dievo teikiamai ateičiai. Būsimas pėdas dar ne šios dienos rankose. Žmogus išeina su sėkla ir palieka ją žemėje, nors pats derliaus šiandien dar negali parodyti.

Šaltinis: Ps 126 įvadas ir Negebo paaiškinimas · USCCB, NABRE; Ps 126, 4 · hebrajiškas tekstas ir morfologija, Bible Hub.

Šventadienis · 30 eilinis sekmadienis (B)