1947 m., Miunchenas · Buvusio sargybinio ištiesta ranka
Nyderlandų krikščionė Corrie ten Boom (Cornelia Arnolda Johanna ten Boom) savo 1972 m. paskelbtame atsiminime grįžta į pokario Miuncheno bažnyčią. Po jos kalbos apie atleidimą prieina vyras pilku paltu, rankose laikantis rudą skrybėlę. Ji atpažįsta buvusį Ravensbriuko sargybinį. Vyras jos neatpažįsta, bet prisipažįsta tarnavęs stovykloje ir prašo atleidimo. Kiti klausytojai po kalbos jau skirstosi. Pamačiusi vyrą ji prisimena kalinių eilę ir uniformuotą sargybinį stovykloje.
Pačiai kalbėtojai ištiesti ranką pasirodo daug sunkiau negu ką tik paaiškinti atleidimo būtinybę. Ji prisimena ten mirusią seserį Betsie, meldžia Jėzaus pagalbos ir vis dėlto priima ranką. Savo patirtį aprašo kaip širdį pasiekusią šilumą. Tačiau atsiminime neskelbia, kad nuo tada viskas tapo lengva: vienas išgyventas atleidimas nepanaikino poreikio vėl jo mokytis.
Ryšys su skaitiniais. Evangelijos klausimas pasiekia ir patį apie ją kalbantį žmogų: ar dovaną leisiu pritaikyti ten, kur man pačiam sunkiausia?
Šaltinis: Corrie ten Boom, Forgiveness, Guideposts, 1972 m. lapkritis.
Šventadienis · 24 eilinis sekmadienis (A)
