Šv. Juozapas Freinademetzas: sėklai auginti reikėjo vietos mokytojų

Myliu Kiniją ir kinus. Noriu tarp jų mirti ir tarp jų atgulti poilsiui.

Laiškas šeimai, cituojamas 2003 m. kanonizacijos biografijoje · vertimas į lietuvių kalbą

1881 m. pradėjęs darbą pietiniame Šandonge verbistas šv. Juozapas Freinademetzas susidūrė su ilgomis kelionėmis ir sunkumais kuriant pirmąsias bendruomenes. Kai tik kurioje vietoje gyvenimas pradėdavo tvirtėti, gaudavo užduotį keltis kitur ir vėl pradėti. Vien misionieriaus apsilankymo neužteko, kad tikėjimas galėtų bręsti kasdien. Iki tol jis kartu su kunigu Jonu Krikštytoju Anzeriu buvo kurį laiką gyvenęs Honkonge, kur pradėjo ruoštis misijai.

Juozapas ypač rūpinosi katechetų rengimu ir parengė vadovą kinų kalba. Kartu ugdė vietos kunigus, skatino jų tęstinį mokymąsi. Vietos krikščionis kvietė tarnauti savo žmonėms. Jo laiške šeimai meilė Kinijai skamba kaip troškimas likti su šiais žmonėmis visam laikui. Skelbiamas žodis turėjo įgyti ir vietos kalbą, ir savus mokytojus: kad bendruomenė galėtų pati augti bei perduoti tikėjimą toliau.

Ryšys su skaitiniais. Sėjėjas rūpinasi ne vien pirmu išgirdimu: reikia žmonių, galinčių kasdien padėti augti.

Šaltinis: Šventasis Sostas, Juozapas Freinademetzas, kanonizacijos biografija, 2003-10-05.

Šventadienis · 15 eilinis sekmadienis (A)