Levas Tolstojus: bendra užduotis dar nesukūrė bendrystės
Levo Tolstojaus legendoje žmonės iš pradžių gyvena be darbo ir ligų, bet užuot buvę laimingi susipyksta. Darbas turi juos suvienyti: juk vienas žmogus negali pats pasigaminti visų įrankių, pasistatyti namų ir pasirūpinti visu maistu. Tačiau bendras poreikis virsta grupių varžybomis. Stipresnieji pavergia silpnesnius ir jiems užkrauna sunkiausią naštą. Nuo šiol žmonėms vieniems kitų reikia dėl duonos ir pastogės.
Net ligos ne iš karto paskatina atjautą. Turtingieji reikalauja juos slaugyti, bet patys nepadeda. Vargstantieji taip nuvarginti, kad nebepajėgia rūpintis savais ligoniais. Tik pabaigoje kai kurie pradeda suprasti kitą kelią: darbas gali būti džiugus bendras užsiėmimas, ribotas laikas — proga mylėti, o sergantis žmogus — kvietimas būti kartu. Panašiai juos išmėgina ir mirtis: užuot branginę trumpą gyvenimą, vieni ima grasinti kitiems.
Ryšys su skaitiniais. Iz 22. Tikras namų valdytojas rūpinasi, kad bendras darbas padėtų gyventi ir stipresniems, ir silpnesniems.
Šaltinis: Levas Tolstojus, Work, Death, and Sickness, Twenty-Three Tales, Aylmer ir Louise Maude vertimas.
Šventadienis · 21 eilinis sekmadienis (A)
