Markas Twainas: ropės nukratomos nuo medžio. O gal nuo vijoklio?

Atostogaujantį žemės ūkio laikraščio redaktorių pavaduoja žmogus, kuriam niekada neteko dirbti žemės. Naujasis redaktorius spėja išleisti numerį. Netrukus į redakciją ateina senas skaitytojas. Rankose nešasi ką tik išėjusį laikraštį. Nori pats įsitikinti, kas parašė patarimus.
— Ar esate kada nors redagavęs tokį laikraštį?
Pavaduotojas prisipažįsta, kad pirmą kartą. Žemės ūkyje patirties irgi neturi. Skaitytojas atsiverčia laikraštį ir perskaito, kaip reikia nuimti ropes. Nė vienos traukti iš žemės nereikia. Užtenka įkelti į medį berniuką, kad šis jas nukratytų. Pavaduotojui toks patarimas atrodo savaime suprantamas. Taip juk mažiau sugadinamas derlius!
— Bet ropės neauga ant medžių!
Pavaduotojas randa atsakymą. Juk jis kalbėjęs perkeltine prasme. Kiekvienas, kas išmano, supras, kad berniukas turėtų purtyti… vijoklį.

Sąsaja: Patarlių knygos įgudusios rankos ir psalmės darbo vaisiai primena tikrą išmanymą. Talentą auginti padeda pasirengimas pripažinti, ko dar nemoki.

Šaltinis: Mark Twain · „How I Edited an Agricultural Paper“, „Editorial Wild Oats“.

Šventadienis · 33 eilinis sekmadienis (A)