Nikolajus Gogolis: apsiaustas ir per vėlai išgirstas žmogus
Nikolajaus Gogolio apsakyme Peterburgo raštininkas Akakijus Akakijevičius Bašmačkinas perrašinėja dokumentus ir kenčia bendradarbių pašaipas. Senasis apsiaustas jau nebesutaisomas. Atsisakydamas kasdienių smulkmenų jis sutaupo naujam, ir drabužis trumpam pakeičia jo gyvenimą. Tačiau grįžtančio iš vakaro jį apiplėšia. Ieškodamas pagalbos, raštininkas patenka pas įtakingą pareigūną. Šis pirmiausia nori parodyti savo svarbą ir išbara pagalbos prašytoją. Akakijus išeina sukrėstas, suserga ir miršta. Akakijus šilumos laukia eidamas į darbą per speigą. Apsiaustą pastebi ir neseniai iš Akakijaus juokęsi bendradarbiai.
Toliau apsakymas virsta fantastine istorija: mieste sklinda kalbos apie šmėklą, plėšiančią praeiviams apsiaustus. Vieną vakarą ji pasiekia ir tą svarbų pareigūną. Jis atpažįsta mirusį raštininką ir iš baimės atiduoda savo drabužį. Po šio susitikimo jo elgesys pasikeičia: prieš išbardamas pavaldinį dažniau pirmiau išsiaiškina reikalą. Žmogų, kuriam reikėjo apsiausto ir išklausymo, jis pradeda girdėti tada, kai jo jau nebėra. Dabar pareigūnas pats patiria, ką reiškia vieną šaltą vakarą grįžti be drabužio.
Ryšys su skaitiniais. Išėjimo knygos rūpestis vargšo apsiaustu labai konkretus: žmogus turi nesušalti ir būti išgirstas dar šiandien.
Šaltinis: Nikolajus Gogolis, The Mantle, Short Story Classics: Russian, W. Patten rinkinys.
Šventadienis · 30 eilinis sekmadienis (A)
