Šv. Motina Teresė · Penkiolika dolerių virsta duona
Džiaugsmas buvo abipusis: jis davė, o vargšai gavo.
Motina Teresė · Nobelio paskaita, 1979-12-11 · vertimas į lietuvių kalbą
1979 m. Nobelio paskaitoje Motina Teresė papasakojo gavusi penkiolika dolerių iš vyro, kuris dvidešimt metų gulėjo nejudėdamas ir galėjo judinti tik dešinę ranką. Jo kasdienė paguoda buvo rūkymas. Savaitę nerūkęs, sutaupytus pinigus jis atsiuntė vargšams. Nedidelė suma turėjo aiškią kainą jo paties gyvenime. Prieš pasakodama apie konkrečią auką Teresė priminė, kad jos bendruomenė po Komunijos kasdien meldžiasi šv. Pranciškaus malda. Tą pačią maldą ji pasiūlė ir paskaitos klausytojams.
Už tuos pinigus Teresė nupirko duonos alkstantiems. Ji prisiminė džiaugsmą abiejose pusėse – ir duodančiojo, ir gaunančiųjų. Našlės monetos bei paskutinės miltų atsargos čia suskamba kaip dovanos, kurių tikrosios apimties neparodo vien suma. Silpnas žmogus lieka galintis mylėti ir prisidėti prie kito gyvybės palaikymo.
Ryšys su skaitiniais. 1 Kar 17, 10–16; Mk 12, 41–44: dovanos vertė išryškėja pažinus, ką ji reiškė ją atidavusiam žmogui.
Šaltinis: Šv. Motina Teresė · Nobelio paskaita, 1979-12-11.
Šventadienis · 32 eilinis sekmadienis (B)
