1895 m. Paryžius: paliktas kapitalas gauna kitą paskirtį

Lapkričio 27 d. Alfredas Nobelis Paryžiuje pasirašė testamentą. Likęs realizuojamas turtas turėjo sudaryti fondą, o jo palūkanos — kasmet remti žmonijai daugiausia naudos suteikusius darbus. Dokumente išskirtos penkios sritys: fizika, chemija, medicina, literatūra ir taika. Tautybė neturėjo lemti, kam skiriamas apdovanojimas. Sprendžiant dėl premijų, dokumente nurodytos ir įstaigos, kurioms patikėta išrinkti laureatus.

Po mirties šis sumanymas nebuvo įgyvendintas be ginčų. Dalis artimųjų siekė testamentą panaikinti; vykdytojams teko ilgai derėtis. Jiems reikėjo sutvarkyti finansus ir pasirūpinti, kas po to administruos palikimą. 1900 m. patvirtinti fondo įstatai, o 1901 m. gruodžio 10 d. įteiktos pirmosios premijos. Privatus turtas buvo perorganizuotas į ilgalaikę naudą, kuria negalėjo pasinaudoti vien jo savininko šeima.

Ryšys su skaitiniais. Pasirinkimas parodo, kam skirtas sukauptas turtas. Lobis gali tapti priemone ilgiau už mus gyvensiančiam gėriui.

Šaltinis: Norvegijos Nobelio komitetas, Alfred Nobel’s will, 1895-11-27.

Šventadienis · 17 eilinis sekmadienis (A)