1 Jn 5, 6–9: trys liudytojai patvirtina tą patį Kristų

Μαρτυροῦν (Martyroûn) – „liudijanti“ – apibūdina Dvasią. Vanduo ir kraujas taip pat įtraukiami į liudijimo kalbą, o εἰς τὸ ἕν (eis tò hén) nusako jų sutarimą dėl vieno dalyko. Dvasia yra liudytoja, o vanduo ir kraujas kalba ženklais. Sakinių tikslas – patvirtinti Jėzaus Kristaus tapatybę; po jų primenama, kad Dievo liudijimas turi didesnį svorį už žmonių.

Vanduo dažnai aiškinamas Jėzaus krikštu, kraujas – jo mirtimi. Jono raštų kontekste svarbus ir Jn 19, 34–35: kraujas, vanduo ir regėjusiojo liudijimas pasirodo drauge prie kryžiaus. Taip susijungia Jėzaus apsireiškimas Jordane ir tikra jo kančia. Krikšto šventėje girdimas laiškas primena visą Kristaus kelią: Dievo Sūnus ne tik pasirodo prie vandens, bet ir iš tiesų atiduoda gyvybę. Laiške atskirai pabrėžta, kad Kristus atėjo su vandeniu ir krauju. Pirmas vaizdas nuveda prie Jordano, antras primena kelią iki mirties. Abu liudija apie vieną ir tą patį Jėzų.

Šaltinis: Alicia D. Myers, Commentary on 1 John 5:1–6, 2018-05-06; Bible Hub, originalo tekstas ir gramatika: 1_john 5, 6; Bible Hub, originalo tekstas ir gramatika: 1_john 5, 8.

Šventadienis · Kristaus Krikštas (B)