Šv. Kolumbanas: naujoji bendruomenė užauga tarp griuvėsių
Nes jis mus pamilo pirmas, nuo laiko pradžios, dar prieš mums išvystant šio pasaulio šviesą.
Kolumbanas, PamokymaiXI, cituoja BenediktasXVI,2008-06-11 · rengėjo vertimas
Šventasis Kolumbanas buvo maždaug penkiasdešimties, kai su dvylika bičiulių paliko Airiją ir iškeliavo skelbti Kristaus žemyninėje Europoje. Dėl Kristaus jie ryžosi tarnauti už gimtojo krašto ribų. Atvykėliai gavo ne jau paruoštą didelį vienuolyną, o apleistą romėnų įtvirtinimą Anėgrė vietovėje, apaugusį mišku. Jiems teko statyti ir įdirbti žemę. Netoli pirmosios vietos vėliau įsikūrė ir Liuksejo vienuolynas. Ten anksčiau buvo romėnų maudyklos, o dabar iš Airijos atsivežta vienuolinio gyvenimo tvarka ėmė plisti po aplinkinius kraštus.
Popiežius Benediktas XVI šią pradžią sieja su gyvenimo liudijimu: malda, darbu ir bendruomenės atsiradimu. Kolumbano raštuose atsakas Dievui grindžiamas tuo, kad jis pats mus pamilo pirmas. Taip Abramo išėjimo tema susitinka su antrojo skaitinio malone: žmogui nebūtina viską iš anksto turėti ar pradėti idealiame amžiuje, tačiau pašaukimas turi tapti konkrečiu darbu.
Šaltinis: BenediktasXVI · Šv. Kolumbanas (2008-06-11), su jo raštų citatomis.
Šventadienis · 2 gavėnios sekmadienis (A)
