Hansas Kristianas Andersenas: eglutė vis laukia geresnio rytojaus

Danų rašytojo Hanso Kristiano Anderseno pasakoje miške augančiai eglutei neužtenka saulės, gryno oro ir ja besidžiaugiančių vaikų. Ji trokšta kuo greičiau užaugti ir iškeliauti. Išgirdusi, kaip mieste puošiamos Kalėdų eglės, nekantriai laukia savo valandos. Pagaliau ją nukerta, pastato puošniame kambaryje, apkarsto saldumynais ir uždega žvakutes. Tačiau net dabar eglutė nerimauja, kas bus toliau. Ji įsitikinusi, kad rytoj prasidės dar nuostabesnis gyvenimas. Vienas svečias papasakoja vaikams apie nevykėlį, kuris nukrenta nuo laiptų, bet paskui veda karalaitę. Eglutė ir pati tikisi sulaukti tokios laimingos pabaigos.

Kitą rytą ją užneša į tamsią palėpę. Atklydusioms pelytėms eglutė pasakoja ir svečio sektą pasaką, ir apie savo mišką; tik tada ima suprasti, kad jau turėjo kuo džiaugtis. Pelytės vėliau irgi nustoja ateiti. Išnešta į kiemą, eglutė vėl viliasi naujos pradžios, bet jos šakos jau nudžiūvusios. Berniukas nuplėšia auksinę žvaigždę, o medį suskaldo kurui. Pasaka palieka skaudų klausimą: ar vis laukdami kito gyvenimo etapo pastebime šiandien mums patikėtą gėrį?

Ryšys su skaitiniais. Ps 88 (89); Lk 1, 38: Advento viltis skatina su dėkingumu ir ištikimybe atsiliepti Dievui šiandien.

Šaltinis: H. C. Andersen · „The Fir Tree“ · „Andersen’s Fairy Tales“, Project Gutenberg 1597.

Šventadienis · 4 advento sekmadienis (B)