Hansas Christianas Andersenas: sriuba, kurios alkstantieji dar ilgai lauks

Pelių karalius pažada vesti tą, kuri išmoks išvirti sriubą iš dešros smeigtuko. Keliauninkės grįžta su pasakojimais apie meną, vaizduotę ir išmintį. Pelių karaliui tenka išklausyti skirtingų nuomonių, kam turėtų būti skirtas tas pats daiktas. Tačiau dar viena pelė siūlo iškart imtis virimo. Puodą pripildo vandens ir įmeta smeigtuką. Maišymui esą trūksta vien karaliaus ilgosios uodegos.

Vos karalius pajunta karštą garą, atšoka. Jis paskelbia pelę savo būsima karaliene, o sriubos klausimą nukelia iki auksinių vestuvių po penkiasdešimties metų. Pelės pažadą apie tokį vėlyvą vaišių laiką išgirsta iš karaliaus. Tuomet vargšams būsią gausu valgio. Svečiai skirstosi ginčydamiesi, ar tai būtų smeigtuko, ar uodegos sriuba. Tuo tarpu iškilmingai žadėtas maistas lieka ateityje, saugiu atstumu nuo šiandien alkstančiųjų.

Ryšys su skaitiniais. Pelių karalius vaišes atideda pusei amžiaus. Jėzus mokiniams liepia pamaitinti žmones, susirinkusius tą vakarą.

Šaltinis: H. C. Andersen, Soup from a Sausage Skewer, Mrs. H. B. Paull vertimas.

Šventadienis · 18 eilinis sekmadienis (A)