„Nežinau, iš kur jūs esate“ Pasakyk man, kas begali būti kvailiau už žmogų, kuris nepaklūsta Dievui ir nesistengia įgyti Jo įsūnystės? Juk tas, kuris tiki, kad Dievas yra, įsivaizduoja Jį esant kažką didingo, nes jis žino, kad tik vienas Dievas yra visa ko Valdovas, Kūrėjas ir Viešpats ir kad Jis yra nemirtingas, amžinas, nesuvokiamas, neapsakomas, nenykstantis, ir Jo karalystei nebus galo. Tad kaipgi tas, kuris žino Dievą tokį esant, Jo netrokš? Kaipgi nesistengs net ir gyvybę atiduoti dėl Jo meilės, kad būtų vertas tapti, nesakau sūnumi ir įpėdiniu, bet nors vienu iš tikrųjų Jo tarnų, kurie laikosi arti Jo?

Kiekvienas, kuris kovoja ir nepriekaištingai laikosi visų Dievo įsakymų, atgimęs iš aukštybių tampa Dievo vaiku bei sūnumi ir visiems tampa žinomas kaip tikras krikščionis ir tikintysis. Mes gi paniekiname Dievo įsakus, atmetame Jo įstatymus, už kuriuos Jis pareikalaus atpildo, kai vėl ateis su šlove ir baisia galybe, ir pasirodome esą darbais neištikimi tikėjimui, o darbams ištikimi vien žodžiais.

O juk, – neapsigaukite, – vienas tikėjimas be darbų niekuo jums nepadės, nes jis yra miręs, o mirusieji neturi dalies gyvenime, kol dirbdami įsakymų darbus nepradeda jo ieškoti. Vykdant įsakymus mumyse tartum gausūs vaisiai auga meilė, gailestingumas, atjauta artimui, romumas, nuolankumas, kantrumas išmėginimuose, skaistumas ir širdies tyrumas, dėl kurio tampame verti regėti Dievą, kuriame ateina ir mus apšviečia Šventoji Dvasia, kuris mus atgimdo iš aukštybių ir padaro Dievo vaikais, vėl apvelka Kristumi, uždega žibintą, parodo mus esant šviesos vaikus, išlaisvina sielą iš tamsos, ir jau čia padaro akivaizdžiais amžinojo gyvenimo dalininkais.

Taigi nepasitikėkime vien kitais darbais ir dorybėmis, turiu galvoje pasninką, budėjimus, miegojimą ant žemės ir įvairius kitus apsimarinimus, ir nepaniekinkime Viešpaties įsakymų darbų, tarytum be jų vien kitais darbais galėtume pelnyti išganymą. Tai neįmanoma, neįmanoma! Teįtikina tave tuo penkios paikos mergaitės ir tie, kurie Kristaus vardu buvo padarę daugybę ženklų ir stebuklų, bet dėl to, kad neturėjo savyje meilės ir Švenčiausios Dvasios malonės, išgirdo iš Viešpaties: „Pasitraukite nuo manęs, piktadariai! Nežinau, iš kur jūs esate“ (plg. Lk 13, 25. 27).

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/97-21-eilinis-sekmadienis-skaitiniai-ir-meditacija.html