Šiandieną, Didžiuoju Ketvirtadieniu, mes pradedame Velykų tridienį, kuris tikrovėje gali būti suprastas kaip viena diena – „Viešpaties diena“, apie kurią pranašavo Senojo Testamento pranašai. Šis Velykų tridienis, iš tiesų, yra mūsų atpirkimo slėpinio plėtotė laike, išganymo įvykių sulėtintas pristatymas, kadangi šis slėpinys pranoksta žmogaus supratimą ir kasdienę patirtį. Šių šventų dienų įvykiai yra tokie žadą…
Evangelijos skaitinio pabaiga keista. Šventos moterys, Kristaus mokinės, atėjusios su juo iš Galilėjos, pašauktos būti apaštalų apaštalais, pamatė Jėzaus kapą tuščią, pamatė ir angelą, girdėjo jį skelbiant prisikėlimo žinią. Bet „išėjo, skubiai nubėgo ir nieko niekam nepasakė. Nes jos buvo persigandusios“. Ir viskas. Taškas! Taip baigiasi Morkaus autentiškas tekstas, kuris tikriausia mums perduoda apaštalo Petro…
Brangūs broliai ir seserys, šiandienos Mišių skaitiniai mums leidžia iš arčiau pažvelgti ir apmąstyti tikėjimo dorybės prigimtį, jos kilmę ir vaisius žmogaus gyvenime. Evangelijos skaitinys mums nupiešia pabūgusių apaštalų sceną, kaip jie visi susirinkę draugėn aptarinėjo visus netolimos praeities įvykius: jiems netikėtą Jėzaus, jų Mokytojo, kančią ir mirtį, po to – tuščią jo kapą, moterų…
„Štaĩ Diẽvo Avinė̃lis“, – sãko kùnigas kiekvíeną diẽną Mišiosè priẽš komùniją. Õ Krìstus sãko: „Àš esù geràsis piemuõ, geràsis arbà gražùsis ganýtojas.“ Jė́zus yrà ir avinė̃lis, ir̃ piemuõ. Ir̃ mẽs, brángūs bróliai ir̃ sẽserys, būdamì Krìstaus mokiniaĩ, ẽsame rãginami juõ sèkti, tapti nè tìk avinė̃liais, bèt kiekvíenas savù būdù ir̃ piemenimìs sàvo bróliams ir̃ seserims….
Kristaus Žengimo į dangų iškilmė, kurią mes vienuolyne šventėme praeitą ketvirtadienį ir kuri yra švenčiama šiandien Lietuvos parapijose, veda mus į paskutinį išganymo istorijos etapą žemėje. Kaip teigia Apaštalų darbų knyga, 40 dienų po Velykų sekmadienio Jėzus, kaip žmogus, po prisikėlimo daugelį kartu savo mokiniams pasirodęs gyvas, yra galutinai paimtas į Dievo šlovę, atsisėdo Tėvo…
Tikime į vieną Dievą, Tėvą, Sūnų ir Šventąją Dvasią. Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui ir Šventajai Dvasiai, Dievui, kuris yra, kuris buvo, ir kuris ateina per amžius. Brangūs Broliai ir Seserys, neretai manoma, kad kalbėti apie Švenčiausiąją Trejybę yra ne tik sudėtinga, bet ir pavojinga bei rizikinga užduotis. Neseniai vienas kunigas pasakė : „Neišvengiamai reikia…
Drauge su žydais ir musulmonais mes skelbiame, jog Abraomo, mūsų tėvo, Dievas yra vienintelis: mes tikime į vieną Dievą. Bet mes taip pat tikime, kad Jėzus Kristus, Viešpats, yra Dievo Sūnus, „tikras Dievas iš tikro Dievo; gimęs, bet ne sukurtas, esantis vienos prigimties su Tėvu“, ir tikime „į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo…
Brangūs broliai ir seserys : iš pirmo žvilgsnio Jonas Krikštytojas gali atrodyti gana paradoksali asmenybė. Jis yra laikomas evangelinio džiaugsmo šaukliu ir Kristaus pirmtaku. Gali taip pat atrodyti, kad jo griežtas gyvenimas dykumoje neturėjo žmogiško džiaugsmo, o jo skelbimas apie galingą Mesiją, kuris ateis iš karto teisti žmones, kirviu iškirsdamas neduodančius gerų vaisių medžius, vėtykle…
Brangūs Broliai ir Seserys, šie Išminties knygos žodžiai kontrastuoja su Evangelijos skaitiniu, kuris mums pristato visiškai kitokią žmogaus ir visos žmonijos būklę. Išties Evangelijoje kalbama apie jau dvylika metų sergančią moterį, ir netiesiogiai užsimenama apie žmonių visišką bejėgiškumą jai padėti – dar daugiau, yra konstatuojama, kad tokios žmonių pastangos tik pasiglemžė visą jos nuosavybę ir…
Brangūs Broliai ir Seserys, Šiandienos Evangelija mums pristato vieną iš Jėzaus gyvenimo ir misijos epizodų, kuriame išryškėja keletas pamokančių detalių. Pirmiausia – tai kas yra paviršutiniškas Jėzaus arba aplamai kito asmens pažinimas, po to, žmogaus tikėjimas ir Jėzaus atliepas į jį, ir galiausiai – koks turi būti atsakas į nesėkmę. Šis Morkaus Evangelijos pasakojimas apie…