Bažnyčios žinios

Pažeidžiama karalystė

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Dievas yra mūsų karalius, o mes – jo karalystė. Mūsų pašaukimas atsiskleidžia Izraelio tautos istorijoje. Dievo karalystė nėra iki galo įgyvendinta, ji skleidžiasi nepastebimai, kaip dygsta pasėtas grūdas. Nepasikliaudami Dievo vadovavimu, izraelitai norėjo „tvirtos rankos“ ir prašė Dievą, kad paskirtų jiems karalių panašiai kaip kitoms tautoms. Viešpats įvykdė šį prašymą ir patepė…

Karališkasis Veidas

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Senojo Izraelio istorijoje monarchijos atsiradimą apie 1020 metus prieš Kristų lydėjo įtampa tarp skirtingų grupių jausenos bei nuostatų. Vieni norėjo karaliaus valdžios, manydami, kad ji suteiks vienybės ir politinės galios Izraelio gentims. Kiti nuogąstavo, jog žemiškojo karaliaus valdžia gali sukelti grėsmę Jahvės viešpatavimui. Karalių palaikanti partija paėmė viršų, ir Saulius tapo pirmuoju…

Meilės ir Tiesos Karalius

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Kristaus Karaliaus šventė nepuoselėja triumfalizmo nuotaikų. Evangelijos skaitinyje belaisvis Karalius Kristus stovi priešais žemiškosios valdžios atstovą, Romos vietininką Poncijų Pilotą. Šio sekmadienio skaitinyje triskart užsimenama apie Kristų kaip karalių. Du kartus karalystės titulas tarsi pašaipiai nuslysta pro šalį. Tik vienas tiesiai atpažįsta tikrąją Jėzaus karalystę, tačiau jis pats yra pasmerktas nusikaltėlis. Pirmi…

Kristaus Karaliaus šventei

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS 1925 m. gruodžio 11 dieną popiežius Pijus XI visoje Bažnyčioje įvedė Kristaus Karaliaus šventę. Bet ar nepavėluota? Karaliai jau nyksta. Europos karalius galime skaičiuoti ant rankos pirštų. Ir vis dėlto. Šiuo metu, kai esame nusivylę žemiškaisiais valdovais, mūsų sąmonėje vėl iškyla Kristaus Karaliaus vizija. Žvelkime į rytus, žvelkime į vakarus, klauskime, kur…

Pabaigos ženklai

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS. Priešpaskutinį liturginių metų sekmadienį Bažnyčia kviečia apmąstyti laikų pabaigos tiesas. Pranašo Malachijo skaitinys parengia eschatologinei Evangelijos žiniai. Senajame Testamente dažnai kalbama apie „Viešpaties dieną“. Daugelis ją įsivaizdavo kaip išlaisvinimo, džiaugsmo ir laimės dieną. Tačiau pranašai skelbė, jog tai bus taip pat Dievo rūstybės diena. Pasak pranašo Sofonijo, „didžioji Viešpaties diena jau arti“:…

Viešpaties Diena

Besibaigiant liturginiams metams, Bažnyčia kviečia mus kreipti žvilgsnį į Viešpaties dieną. Biblijoje šį sąvoka reiškia Dievo įsikišimą į savo tautos istoriją. Jau Sinajuje Dievas pasirodė kaip tas, kuris įžengia į laiką. Viešpats vadovauja šiam laikui iki didžiosios Viešpaties dienos, kuri drauge bus ir laikų pabaiga. Prieš žydų išėjimą iš Egipto ši paskutinė diena buvo taikoma…

Ištvermės dorybė

Jeruzalės šventykla, pastatyta Saliamono maždaug prieš 3000 m., buvo laikoma vienu iš septynių pasaulio stebuklų. Jėzus sako, kad ji bus sugriauta. Gėrėtis daiktų gražumu yra teisinga, tačiau neužmiršti jų trapumo taip pat svarbu. Dievui svarbiau ne išorė ar iš marmuro pastatyta šventykla, bet žmogus ir jo širdies grožis, kuris yra amžinas. Kažkas Jėzaus paklausia apie…

Trys pabaigos

Luko evangelijos 21 skyrius prasideda pasakojimu apie Jeruzalės šventyklą. Mokiniai atkreipė Jėzaus dėmesį į Jeruzalės šventyklos didybę ir grožį, o Jėzus liūdnai į ją žvelgdamas ištarė: „Ateis dienos, kai iš to, ką matote, neliks akmens ant akmens, viskas bus išgriauta”. Mokiniai savo ruožtu paklausė: „Mokytojau, kada tai įvyks? Ir koks bus ženklas, kada tai prasidės?”…

Būties prieš nebūtį amžinoji pergalė

Pranašo Malachijo knygoje skaitome, kaip Izraelio tauta išgyvena vieną pačių šiurpiausių istorijos periodų: idant išlaisvintų baimės sukaustytas širdis, pranašas Malachijas skelbia, jog Viešpaties diena ateis taip tikrai, kaip kad saulė pateka ryte. Pranašo Malachijo knyga parašyta V amžiuje prieš Kristų, prabėgus 50 metų po Babilonijos nelaisvės pabaigos. Tačiau žydų tautai, persmelktai Babilonijos blogybių, vis tiek…

Dvasios pažadas

Autorius: BAŽNYČIOS ŽINIOS Artėjant Sekminėms visiems trims liturginiams skaitiniams būdinga Šventosios Dvasios tema. Apaštalų darbuose Lukas aprašo ankstyvosios Bažnyčios susirinkimą, kur nustatomi santykiai tarp krikščionių, kilusių iš judėjų, ir krikščionių, atėjusių iš pagoniškos aplinkos. Įsidėmėtinas išvados formulavimas: „Šventajai Dvasiai ir mums pasirodė teisinga”. Apreiškimo knygoje vaizduojama mesijinė Bažnyčia, kuriai jau nebereikia šventyklos. Prisikėlusiojo Bažnyčioje Dievas…