Liko dvi savaitės iki Velykų. Visi šio sekmadienio Biblijos skaitiniai kalba apie prisikėlimą, tik dar ne apie Jėzaus prisikėlimą, kuris pasirodys kaip visiška naujiena, bet mūsų pačių prisikėlimą, tą prisikėlimą, kurio siekiame ir kurį būtent Kristus mums dovanojo prisikeldamas iš numirusių. Tiesą sakant, mirtis mums yra kaip siena, kuri neleidžia pamatyti toliau. Ir vis dėlto…
Samarija – tai vidurinė Izraelio sritis (šiaurinė – Galilėja, pietinė – Judėja). Jos gyventojai buvo žydų ir kolonistų asirų mišinys ir todėl tikrųjų žydų laikomi pusiau pagonimis. Jų šventyklą ant Garizimo kalno nugriovė Judėjos karalius Jonas Hirkanas 129 m. prieš Kr. Tačiau jie ir toliau garbino Dievą ant šio kalno ir atsisakė pripažinti Jeruzalės šventyklą….
Antrąjį gavėnios sekmadienį skaitome apie Jėzaus atsimainymą ant aukšto kalno, Bažnyčios tradicijoje tapatinamo su Taboro kalnu šiaurės Izraelyje. Akimirkai Dievo Sūnaus dieviškoji tikrovė, besislepianti po žmogiškąja prigimtimi, buvo lyg išlaisvinta, ir Jėzus pasirodė išoriškai kaip tas, kas jis iš tikro yra – pasaulio šviesa (plg. Jn 8, 12). Šis atsimainymas – provaizdis to prisikėlimo ir…
Pradėjome liturginį gavėnios metą – keturiasdešimt dienų trunkančią dvasinę kelionę, kad pasiruoštume Velykų šventei, apmąstytume Kristaus kančios ir kryžiaus slėpinį. O kodėl gavėnia? Kodėl kryžius? Todėl, kad egzistuoja blogis, tiksliau, nuodėmė, kuri, pagal Šventąjį Raštą, yra kiekvieno blogio tikroji priežastis. Šiandien tai nebėra savaime suprantamas dalykas: pats žodis „nuodėmė“ daugeliui yra nepriimtinas, nes primena religinę…
Evangelijos tekstas tęsia praeitą sekmadienį pradėtą Jėzaus mokymą, kaip pereiti nuo senojo fariziejų teisumo (plg. Mt 5, 20) prie naujojo Dievo Karalystės teisumo (plg. Mt 5, 48), kaip užkopti ant Palaiminimų kalno, nuo kur Jėzus paskelbė naująjį meilės Įsakymą (plg. Mt 5, 1–12. 44). Didysis fariziejų troškimas buvo gyventi teisiai, būti teisiems Dievo akivaizdoje. Ir…
Kalno pamokslas, prasidėjęs palaiminimais (plg. Mt 5, 1–12), tęsiasi per tris ilgus skyrius, kuriuose evangelistas Matas išskiria šešias antitezes tarp Mozės Įstatymo („jūs esate girdėję…“) ir naujojo Jėzaus Įstatymo („o aš jums sakau…“). Šio sekmadienio Evangelijoje pateikiamos keturios antitezės su įžanga. Toks Jėzaus kalbėjimo būdas darė didelį įspūdį žmonėms, nes pasakymas „o aš jums sakau…“…
Nė vienas nėra krikščionis tik dėl savo išganymo, nes krikščionybės esmė – gyvenimas dėl kitų. Juk ir druska skirta ne sau, bet kad suteiktų maistui skonį ir išlaikytų jį šviežią, taip pat ir šviesa – nešviečia sau, bet apšviečia aplink esančius daiktus ir kūnus. Abu šio sekmadienio Evangelijos įvaizdžiai – druska ir šviesa – turi…
Izaijo pranašystė apie šviesą, užtekančią Zabulone ir Neftalyje (plg. Iz 8, 23–9, 1), išsipildė tada, kai Jėzus apsigyveno Kafarnaume. Šių dviejų giminių teritorija buvo pirmoji nuniokota asirų invazijos į Šiaurinę Izraelio karalystę metu 733–732 m. prieš Kr., tačiau dabar ji pirmoji išgirsta išganymo žinią: „Atsiverskite, nes čia pat Dangaus Karalystė!“ (Mt 4, 17). Savo skelbimo…
Evangelijos tekste dar girdėti Jėzaus krikšto aidas. Jonas Krikštytojas liudija apie Jėzų krikšto prie Jordano kontekste. Pamatęs ateinantį Jėzų, Krikštytojas ištarė šiuos mįslingus žodžius: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Jn 1, 29). Romos katalikų liturgijoje – šventosiose Mišiose – šie žodžiai pasigirsta prieš Komunijos dalijimą, skirtumas tik tas, kad Evangelijoje žodis „nuodėmė“ vartojamas…
Šios dienos Viešpaties Krikšto švente baigiasi Kalėdų liturginis laikas. Kūdikį, kurį Betliejuje išminčiai iš Rytų pagarbino įteikdami simbolines dovanas (plg. Mt 2, 1–12), dabar jau atrandame subrendusį, po trisdešimties metų (plg. Lk 3, 1–2), prie Jordano upės krantų, kur didysis pranašas Jonas krikštija. Krikštas (gr. baptízô reiškia „panardinti“), kurį Jonas ragino priimti, skiriasi nuo įprastinių…