Šio sekmadienio pagrindinė tema – skirtingumas tarp Dievo ir žmogaus, tarp Dievo minčių ir žmogaus minčių, tarp Dievo teisingumo ir žmonių teisingumo. Visa tai nesutampa todėl, kad Dievo Karalystės logika yra nesuinteresuotos, nesavanaudiškos meilės logika. „Mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai, – Viešpaties žodis. Kaip aukštas dangus viršum…
Garbiname ir šloviname Tave, Jėzau Kristau, kad šventuoju Kryžiumi atpirkai pasaulį“, – šie maldos žodžiai nusako kryžiaus prasmę. Kryžiaus ženklas tam tikra prasme yra mūsų tikėjimo santrauka, nes juo pasakoma, kokia didelė buvo Dievo meilė mums; pasakoma, jog pasaulyje egzistuoja už mirtį, mūsų silpnybes bei nuodėmes stipresnė meilė. Meilės galia stipresnė už mums grasinantį blogį….
Šiandien Kristus kalba apie artimųjų pataisymą, apie kiekvieno iš mūsų atsakomybę už savo artimą. Kaipgi galime būti ramūs nenešdami atsakomybės už kitus kryžiaus? Viešpats paklausė Kaino: „Kurgi tavo brolis Abelis?“ – „Nežinau! Argi aš esu savo brolio sargas?!“ Tokiu atsakymu Kainas nori išsisukti nuo jam Dievo keliamo klausimo. Jis savo sąžinėje Abelio savo broliu nelaiko…
Broliai ir seserys, šiandien liturgija kviečia mus pamąstyti ir pasigilinti į Bažnyčios slėpinį. Bažnyčia, kurios žemiškuoju vadovu anuomet buvo paskirtas apaštalas Petras, yra viena didžiausių Dievo dovanų. Dabar jis nebe Simonas, bet Petras – Uola. Kiekvienoje patvarioje statyboje į pamatus dedamas akmuo, granitas, uola, kurių nesugriaus audros. Ir ta uola – tai apaštalo Petro nepajudinamas…
Žvelgiant į praėjusio sekmadienio skaitinius, šios dienos Evangelijoje Jėzus silpnatikiui apaštalui Petrui priešpriešina didelį svetimšalės pagonės moters tikėjimą. Mums kyla klausimas, kodėl su tokiu nusižeminimu ir paprastumu evangelistai pasakoja įvykius, kurie iškelia aikštėn silpną ir svyruojantį apaštalų tikėjimą? „Tam, kad mes neprarastume vilties pasiekti nepajudinamą, tvirtą tikėjimą, kurį vėliau apaštalai išsiugdė“, – sako šv. Josemaria…
Šiandien švenčiame Dievo Motinos Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę, tai Marijos Velykų šventė, Jos prisikėlimas amžinajam gyvenimui. Po mūsų Išganytojo Jėzaus Kristaus įžengimo į dangų jo Motina apdovanojama nepaprasta garbe. Ši garbė laukia kiekvieno, kuris ištikimai vykdys Dievo valią gyvendamas šioje žemėje. Pirmutinė ir seniausia pagal kilmę yra Marijos Ėmimo į dangų iškilmė. Rytuose…
Daug įvairių skausmų, pagundų ir sunkumų tenka kiekvienam žmogui patirti žemėje. Jei jis visa tai pakelia, visam tam atsispiria, iš tiesos kelio neiškrypsta ir nuo Dievo neatsitraukia, tuomet parodo didelį dvasios atsparumą. Tas dvasios atsparumas nėra viena kokia dorybė, bet daugelio dorybių sutartinis veikimas. Mirties pavojams, pavyzdžiui, padeda atsispirti narsumas; nuliūdimui – kantrybė; girtavimui –…
Šio sekmadienio palyginimai kalba apie Dievo Karalystės – Bažnyčios vertę ir apie tai, kokį nusistatymą privalo turėti žmonės suvokdami tikėjimo dovanos vertę ir brangumą. Palyginimuose pabrėžtos trys mintys. Tai yra didelis, karališkas turtas, kuris radėją ne tik gali padaryti labai turtingu ir laimingu žmogumi, bet ir, kaip rodo perlo parabolė, savo grožiu džiuginti dvasią ir…
Šiandien liturgija kalba apie Dievo kantrybę. Jis visada laukia ir tikisi žmogaus atsivertimo. Sėjėjas, sėjąs gerą sėklą, yra pats Jėzus Kristus. Kiek jis vargo turėjo pakelti bepurendamas tą savo dirvą! O dirva yra pasaulis, t. y. pirmiausia žydų tauta, o paskui ir visa žmonija. Tos dirvos įdirbti ir yra atėjęs Kristus, kad iš jos surinktų…
Žodis yra pati geriausia žmonių bendravimo priemonė. Be žodžio mes negalėtume kitiems perduoti savo minties, savo vidinio gyvenimo. Dievas kalba per pranašus ir galiausiai per savo Sūnų, nes krikščionių Dievas yra ne tylintis, bet kalbantis Dievas. Jis netyli kaip pagonių stabas, bet kalba į žmonių širdis. Tačiau, kad suprastume Dievo žodį, reikia pirmiau žinoti išganymo…