Šiandien ypatinga iškilmė, visų švenčių šventė. Iš jos kyla visas mūsų džiaugsmas. Pirmosios sandoros tauta šventė šabą, nes tai diena, kurią minimas pasaulio sukūrimas. Mes, krikščionys, švenčiame sekmadienį – dieną, kai pasaulis kuriamas iš naujo. Kuriamas Dievo žodžiu, jo Sūnaus prisikėlimo galybe. Tai, ką pagadinome savo puikybe, buvo perkeista Sūnaus klusnumu. Šventasis Paulius sako: jei…
Šiandienos sekmadienis užbaigia Velykų oktavą – aštuondienį, kaip Viešpaties duotą dieną (plg. Ps 118, 24), paženklintą Prisikėlimo išskirtinumu bei mokinių džiaugsmu regint Jėzų. Jau nuo pirmųjų krikščionybės amžių šis sekmadienis vadinamas in albis (lot. alba – baltas), pagal baltus drabužius, kuriuos neofitai (gr. neophytos – asmuo, naujai priėmęs tikėjimą) užsivilkdavo per Krikštą Velyknaktį ir nusivilkdavo…
Broliai ir seserys, Kristus yra didžiosios naujienos apie meilę skelbėjas. Su Kristaus įžengimu į dangų Jo pasiuntinybė ir Gerosios Naujienos skelbimas nepasibaigė. Jis įsteigė Bažnyčią, palikdamas joje apaštalus, jų mokinius, vyskupus, idant Bažnyčia skelbtų Evangeliją amžių amžiams. Mes smarkiai klystume manydami, jog tik popiežius, vyskupai ir kunigai yra vieninteliai Dievo žodžio skelbėjai. Evangelijos skelbimo užduotis…
Išgirdę Evangelijos skaitinį galime patirti pagundą piktintis Viešpaties Jėzaus elgesiu dėl to, kad jis taip vangiai reaguoja į kanaanietės prašymą. Sunku išsilaisvinti nuo kylančių klausimų. Nejaugi jis nesuvokia motinos rūpinimosi savo dukros likimu? Norisi pasipiktinus sušukti: taip su žmonėmis nekalbama! Tokiais žodžiais galima žmogų smarkiai įžeisti! Kai kam mintyse iškyla patirtos ar girdėtos nuoskaudos: gal…
Vaizdas, kurį atskleidžia šio sekmadienio Evangelija, yra gyvas ir daug sakantis. Tamsu, šėlsta vėjas, įsismarkavusios bangos į visas puses blaško žvejų valtį. Ar nepanašus mūsų gyvenimas į audringą jūrą, ar nuolat iškylančios bangos negraso užlieti mūsų gyvenimo laivo? Į ką mums atsiremti? Tiesa, esame Bažnyčios nariai ir joje turėtume dairytis gelbėjančios rankos. Bet ir pati…
Eina į pabaigą Tikėjimo metai, kuriuos paskelbė popiežius Benediktas XVI apaštališkuoju laišku Porta fidei (lot. Tikėjimo vartai). Verta prisiminti šio laiško įžanginius žodžius, apibendrinančius krikščionių tikėjimą: „Tikėjimo vartai (plg. Apd 14, 27), vedantys į bendrą su Dievu gyvenimą ir leidžiantys įžengti į jo Bažnyčią, mums visada atviri. Šį slenkstį galima peržengti, kai skelbiamas Dievo žodis…
Pasakojimas apie Abraomo auką daugeliui seniai girdėtas, tačiau kaip tik ta paviršinė pažintis gali trukdyti įžvelgti gilesnę šios istorijos prasmę. Pradžios knygos pasakojime keletą kartų kartojamas žodis „sūnus”. Dievas svariai taria kiekvieną žodį, liepdamas Abraomui: „Paimk savo sūnų, savo vienatinį sūnų Izaoką, kurį tu myli, nueik į Morijos kraštą”. Abraomas į tai atsiliepia, atrodytų, nejautriai…
Kas yra nuostabesnio ir didingesnio už numirėlio prisikėlimą? Tačiau kasdieniame mūsų gyvenime didelės nuostabos ir pagarbos sulaukia tas, kuris prisikelia iš nuodėmių, iš dvasinės mirties. Kiekvienas iš mūsų esame kažkuo panašūs į Evangelijoje minimą dvylikametę mergaitę. Kiekviename mūsų kažkas yra mirę. Apie kokią mirtį čia pirmiausia kalbama? Apie dvasinę mirtį kaip nuodėmės padarinį. Daugeliu atvejų…
„Kreipdamas daug dėmesio į stebuklus žmogus nebesiremia esminiu tikėjimo įpročiu, kuris yra tamsus. O kur daug ženklų ir liudijimų, ten tikėjimas mažiau nuopelningas. Todėl šv. Grigalius ir sako, kad tikėjimas neturi nuopelnų, kai jį žmogiškai ir apčiuopiamai patiria žmogaus protas. Taigi šiuos stebuklus Dievas daro tik tada, kai jie reikalingi tikėjimui. Taip Jis padarė daug…
Kristaus Kūnas ir Kraujas Mes skelbiame, Viešpatie,tavo mirtį ir išpažįstametavo prisikėlimą, kol Tuateisi garbėje. Kai Mišiose iškeliami eucharistiniai pavidalai, po kuriais slepiasi gyvasis Kristus, kunigas džiaugsmingai sušunka: „Tikėjimo paslaptis!” Ar tada mūsų širdys „nedega” (plg. Lk 24, 32)? Ar tada mes su tokiu karščiu kaip tas mokinys, kurį Kristus mylėjo, sušunkame: „Juk tai Viešpats?!” (Jn…
Šio sekmadienio skaitinys yra iš tos Luko evangelijos dalies, kurioje pasakojama apie Jėzaus kelionę iš Galilėjos į Jeruzalę. Iš pirmo žvilgsnio dvyliktajame skyriuje pateikiami pasakojimai atrodo menkai susiję. Tačiau įdėmiau skaitydami prisimename praėjusio sekmadienio pasakojimą apie turtingą grūdų augintoją, trumparegiškai nesuvokiantį jo tykančios mirties. Priešingai negu anas vien žemiškąja gerove besirūpinantis žmogus, Jėzaus mokiniai išlaisvinami…
Pirmajame skaitinyje Jeremijo kentėjimai aprašomi taip realistiškai, jog primena Jėzaus kančios aprašymą. Čia nevyksta jokių stebuklų, pagalbon neateina angelų legionai. Jeremijas bejėgis, apleistas, atiduotas į priešų rankas. Savo persekiotojams jis nedaro jokio įspūdžio. Nenuostabu, kad krikščionys įžvelgė jame Kristaus provaizdį. 38-ajame skyriuje skaitome, kad Jeremijas buvo atvestas tautos didikų akivaizdon ir apkaltintas išdavyste. Tai vyko…