Sąžiningas ganytojas

Klebonas Kronenbergeris iš Vestfalijos kas vakarą eidavo į kapines kalbėti rožančiaus už mirusius parapijiečius, nes bijojo, kad dėl jo apsileidimo sielos gali kentėti skaistykloje, parodydamas gilų rūpestį savo ganytojiška atsakomybe. Viduryje 19 šmt. Vestfalijoje (Vokietijoje) gyveno klebonas Kronenbergeris. Jis kas vakaras, lig tik pradėdavo temti, eidavo į kapines ir kalbėdavo ten rožančių už mirusius. Kartą…

Sąžiningas jūreivis

1830 m. Misisipės laivo kapitonas įsakė jūreiviams sekmadienį iškrauti prekes. Vienas jūreivis, nenorėdamas dirbti nebūtino darbo per šventadienį, atsisakė, sakydamas, kad tai priešinga jo sąžinei. Kapitonas jį atleido. Po kelių dienų laivo katilas sprogo, užmušdamas daugumą tarnautojų. Sąžiningasis jūreivis išliko gyvas. 1830 m. vienas Misisipės laivo kapitonas įsakė jūreiviams iškrauti sekmadienį prekes, nors tas darbas…

Sąžiningas piemeniukas

Piemenukas per baisią audrą liko ganyti avis, nepaisant arkivyskupo kvietimo pasislėpti, nes tėvas jam liepė. Jo ištikimybė pareigai padarė didelį įspūdį arkivyskupui. Taurasis Baltramiejus de Martyribus, Bragos (Portugalijoje) arkivyskupas, lankė vieną atšiauriausių savo vyskupijos užkampių. Kelionė čia buvo galima tik raitam, mulu. Bejodamas arkivyskupas nė nepasijuto, kaip toli paliko savo palydovus. Įprastu kalnuose staigumu užėjo…

Sąžiningumas už viską brangesnis

Neturtinga tarnaitė pardavė motinos paliktą apsiaustą. Moteris, nupirkusi apsiaustą, rado jame įsiūtą didesnę pinigų sumą ir laišką. Ji grąžino pinigus ir apsiaustą, parodydama savo sąžiningumą. Viena neturtinga Berlyno tarnaitė, ilgai nesurasdama tarnystės, išpardavė visas turėtas brangenybes. Pagaliau nunešė į turgų ir pardavė vienai našlei paskutinį žieminį apsiaustą, kurį jai buvo palikusi mirdama motina. Po kelių…

Scipijaus tiesa

Romos senatas ginčijosi, ar sugriauti Kartaginą. Katonas pasisakė už sugriovimą, o Scipionas teigė, kad be priešo romėnai tinginiaus. Katono nuomonė nugalėjo, Kartagina buvo sugriauta, ir po to prasidėjo Romos nykimas. Trečiojo Pūnų karo metu Romos senate buvo karštai ginčijamasi: sugriauti paėmus Kartaginą, ar palikti sveiką? Katonas (Cato) įtikinėjo, kad reikia sugriauti. Scipionas Nazika (Scipio Nasica)…

Šeima

Popiežius Leonas XII į liturginį kalendorių įtraukė „Šventosios šeimos” šventę. Pasak šio popiežiaus, pats Dievas yra pagrindęs šventąją šeimą, „kurioje visi žmonės gali matyti namų bendruomenės ir visų dorybių bei šventumo pirmavaizdį”. Šią šventę popiežius paskelbė žmonijai žengiant į dvidešimtąjį amžių, kai liberalizmo banga kėsinosi nuplauti visas krikščioniškojo gyvenimo vertybes. Mūsų šalis, atsidūrusi Europos tautų…

Šeima – „meilės civilizacijos“ pagrindas

Šiandien Jėzus nori mums priminti, kad santuoka yra Dievo įsteigta. Pradžioje buvo kitaip. Žmonės nuolat gvildendami šią temą kūrė įstatymus nei Dievo valią labiau atitinkančius papročius. Bet Šventasis Raštas visada primena mums, kad „Dievas sukūrė juos kaip vyrą ir moterį. Štai kodėl vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps…

Šeima – Dievo pasitikėjimo dovana

Vyro ir moters įsipareigojimas vienas kitam šeimoje – tai paties Dievo meilės atspindys žmonių santykiuose. Taip šeima tampa dovanojančios, kantrios meilės namais, kuriuose pasitinkama iš Dievo ateinanti žmogiška gyvybė ir taip pat į Jo glėbį ir palydima. Šeimos pradžia – tai vyro ir moters susitikimas, apsisprendimas vienas kitą atsakingai pasirinkti visam gyvenimui ir visomis aplinkybėmis…

Šeima – meilės civilizacijos kūrėja

Bažnyčia tuoj po Kristaus Gimimo iškilmių mums padovanoja labai brangią dovaną – Šventosios Šeimos šventę. Juk ir mes gyvename šeimoje. Iš Žodžio liturgijos mums kyla klausimų: ar mūsų šeimoje yra taika, ramybė, sugyvenimas, atjauta, ar vienas kitam patarnaujame? Kokie mūsų santykiai su tėvais? Ar suvokiame, kiek esame jiems skolingi, ar atsilyginame jiems dėmesingumu, dėkingumu ir…

Šeimos mokykla

Juozapas ir Marija šventykloje randa savo sūnų Jėzų, o drauge naujai suvokia dangiškąjį Tėvą. Šeimos bendrystės ryšiai yra abipusiai. Šeimos santykiai grindžiami laisvos valios dovana, nors kai kuriais gyvenimo laikotarpiais atrodo, kad kartų santykiuose vyrauja „davimas“ ar „gavimas“ viena kryptimi. Vaikams, neįgaliesiems ar seneliams reikia pajėgesniųjų priežiūros ir rūpesčio. Tačiau nepamatuojama lieka jų meilės grąža….

Sėja ir derlius

Populiari patarlė sako: ką pasėsi, tą ir pjausi. Tokia yra žemiškoji tikrovė: žmogus, patekdamas į įvairiausias, net nemaloniausias situacijas, nori ar nenori yra atsakingas už savo veiksmus ar žodžius. Palyginimas apie sėjėją radikaliai atskleidžia Dievo įsikūnijimo padarinius. Dievas tapo žmogumi – tai reiškia, kad jis priėmė žmogiškąjį ribotumą ir tokias sąlygas, kuriomis visi gyvename. Šias…

Sekite… Nušaukite… Atkeršykite!

Pasakojimas iš Vandėjos karo prieš Prancūzų Revoliucijos žiaurumus. Jaunieji kaimiečiai kreipėsi į dvidešimtmetį Anri de la Rošžakleną, ragindami jį prisijungti prie kovos, nes visas kaimas jo laukia. Pasakojimas iliustruoja jaunimo pasiryžimą ir lyderystę kovojant už teisingumą. Prasidėjus Vandėjos karui prieš Prancūzų Revoliucijos baisybes ir neteisybes, jaunieji supuolė pas Anri de la Rošžakleną. Jam – tik…