Pirmoji savaitės diena

Krikščioniškos pasaulėžiūros ir gyvensenos testu gali būti klausimas: kokia diena prasideda savaitė? Pasak Evangelijos, pirmoji savaitės diena – sekmadienis. Ši diena nėra tik „savaitgalis“. Tai būtų prailgintas šventimas pagal žydiškąją tradiciją. Žydai švenčia šabą kaip ramybės ir poilsio dieną, o krikščionys sekmadienį – kaip aukščiausio kūrybinio pakilimo dieną. Sekmadienis yra naujos pradžios diena. Tačiau ta…

Pirmosios misijos

Viena iš Luko evangelijos temų yra visuotinis išganymas. Jėzus atėjo išgelbėti visus žmones – tiek žydus, tiek pagonis. Evangelistas Matas Jėzaus genealogiją veda nuo Abraomo norėdamas parodyti, kad jame išpildomi patriarchui duoti pažadai. Lukas pateikia Jėzaus kilmę nuo Adomo (Lk 3, 23–38), šitaip parodydamas Jėzų kaip naujos Dievo vaikų giminės pradininką. Evangelistas Lukas, lydėjęs pagonių…

Pirmosios vietos

Šio sekmadienio Evangelija moko mus nuolankumo ir didžiadvasiškumo. Susodinti svečius prie stalo visuomet būna nelengva užduotis. Protokolo taisyklės dažnai nepateikia vienaprasmių receptų garbingumo pirmenybei nustatyti. Reikia atsižvelgti ne tik į papročius, bet ir į individualų jautrumą, kartais liguistą garbės troškimą. Dažnai būna lengviau išskirti garbingiausią ar antrą pagal garbingumą pokylio asmenį, tačiau sunkiai išsprendžiamas galvosūkis,…

Pirmųjų krikščionių atgaila

Pasakojimas apie pirmųjų krikščionių atgailos praktiką. Atgailojantieji būdavo atskiriami nuo tikinčiųjų ir negalėdavo priimti Komunijos iki Didžiojo Ketvirtadienio. Pelenų trečiadienį jie klūpodavo su žvakėmis, vyskupas pildavo pelenus ant jų galvų, primindamas apie žmogaus dulkėtumą ir išvarymą iš Bažnyčios, kaip Adomas iš rojaus. Didįjį Ketvirtadienį jie būdavo vėl priimami į Bažnyčią po išpažinties ir galėdavo priimti…

Pirmutinis ir pirmutinė

Dangun Ėmimo šventės proga Bažnyčioje skaitomas Aplankymo skaitinys. Evangelistui Lukui aprašant, kaip jauna Marija keliauja aplankyti Elžbietos, jau buvo praėję laiko nuo Dievo Motinos Ėmimo į dangų. Magnificat yra ankstyvosios Bažnyčios pasigėrėjimo himnas žvelgiant į tą, kurią žmonių kartos vadina palaiminta, nes ji įtikėjo Viešpaties žodžiu. Magnificat labiau tinka ne išganymo įvykių aušrai, kai Jonas…

Pjūtis laukia darbininkų

Kai bažnyčioje girdime Kristaus žodžius “Pjūtis didelė, o darbininkų maža” (Mt 9, 37), dažniausiai kyla liūdnos mintys apie kunigų trūkumą Lietuvoje ir visame pasaulyje. Tačiau šie Kristaus žodžiai turi priminti ir mums svarbią krikščionio pareigą skleisti tiesą ir gėrį. Mes visi pakrikštytieji esame įpareigoti būti apaštalais, tai yra, Kristaus pasiuntiniais, kad gyvenimu ir žodžiu, darbu…

Plaktuko meisteris

Kalvis Dovydas Meidolas visada gamino plaktukus kuo geriau, nepaisydamas kam jie skirti. Jo sąžiningumas ir kokybiškas darbas atnešė jam sėkmę ir gerą vardą. „Būk geras, padaryk man tokį gerą plaktuką, kokį gali padaryti,“ tarė vienas dailidė kalviui dar prieš įvedant geležinkelius. „Mes, šeši vyrai, atėjom dirbti prie bažnyčios, o aš užmiršau savo plaktuką namie.“ —…

Plėšikas išpažįsta karalių

Šventė Bažnyčioje buvo įvesta tuomet, kai katalikiškos parapijos Europoje buvo tikrai galingos. Tuo metu pagarbiai žvelgta į Bažnyčios mokymą apie visuomenę, visur dominavo dideli katalikų susivienijimai, sąjungos, bendrijos. Daugeliui tikrai atrodė, kad artinasi Kristaus Karalystė. Svajota netgi apie „Kristų Karalių Karalystėje, kurią sudarytų vien jaunimas”. Tie laikai seniai nuėjo į praeitį, bet šventė liko. Ji…

Plieninė širdis

Per krikščionių persekiojimą kareivis Barlaamas atsisakė aukoti pagonių dievams. Nepaisant žiaurių kankinimų, jis išlaikė tvirtumą ir neišsižadėjo savo tikėjimo. Pirmųjų amžių krikščionių persekiojimo metu buvo sugautas vienas sodietis vardu Barlaamas ir atvestas pas Jupiterio statulą. „Berk smilkalų į ugnį ir aukok mūsų dievams!“ paliepta jam. „Ne, to nedarysiu!“ ramiai atsakė Barlaamas. Pradėjo jį kankinti, bet…

Plunksnos vėje

Šv. Pilypas Neris, mokydamas moterį atsikratyti apkalbų, liepė jai išbarstyti gaidžio plunksnas po miestą, o paskui jas surinkti. Kai moteris pasakė, kad tai neįmanoma, šventasis paaiškino, kad apkalbos žodžiai taip pat nesurenkamai išsisklaido. Kartą pas šv. Pilypą Nerį atėjo viena romietė, labai palinkusi į apkalbą, ir prašė patarimo, kaip tos ydos nusikratyti. Šventasis tarė: „Eik…

Po keturiolikos dienų

Pasakojimas apie šv. Pilypą Nerį, kuris leido studentui, paskendusiam nuodėmėse, ateiti išpažinties kasdien. Nepaisant to, kad studentas nusidėdavo ir ateidavo išpažinties kasdien dvi savaites, šventasis kunigas neatsisakė jo. Po keturiolikos dienų studentas pasitaisė, tapo uoliu kunigu ir pasakojo, kaip per atgailos sakramentą atgavo Dievo malonę. Pasakojimas iliustruoja atgailos ir Dievo malonės galią. Kartą pas šv….

Po trijų dienų rado jį šventykloje

Kalėdų ryto Mišiose sakoma, jog, atskubėję iš laukų, piemenys Betliejuje randa Šventąją Šeimą – „Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose“ (Lk 2, 16). Dievo didybė ir visagalybė pasireiškia ir tuo, kad jis dėl mūsų tapo mažas, – iš meilės mums save apribojo, kad praplėstų mūsų meilės ir vilties ribas, – bei panoro gimti ir augti…