Anaĩs laikaĩs, skaĩčiams bùvo priskiriamà simbòlinė reikšmė̃. Jė́zus, kaĩp paprastaĩ, kalbė́jo palýginimais. Jõ ištartuosè žõdžiuose, skaičiùs dvýlika skélbė Izraèlio karalỹstę, pastatýtą añt dvýlikos apãštalų, kuriuõs jìs išsiriñko. Jìs skélbė, kàd teĩs dvýlika Izraèlio giminių̃. Šiañdien, šveñtojo Lùko evangèlijos tèkstas pateĩkia nuródymus, kuriuõs Išganýtojas dúoda septýniasdešimt dviems mokiniáms. Šiuõs jìs siuñčia eĩti pìrmą jõ. Šiẽ nuródymai…
Šiandienos mišių maldos žodžiais mes Dievą prašome mums duoti švento linksmumo ir vesti mus į amžinąjį džiaugsmą. Išties, tai neįprastas prašymas, nes mes daugiau linkę prašyti konkretesnių ir praktiškesnių dalykų, iš kurių kaip pasekmė gali gimti džiaugsmas, o patį džiaugsmą ir linksmumą bandome susiieškoti ar susikurti patys. Ir visgi, jeigu egzistuoja daugybė priemonių, leidžiančių pažinti…
„Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką…” Tai labiausiai žinoma ir dažniausiai cituojama mūsų perikopės eilutė. Beveik pažodžiui atpasakotą ją randame ir Evangelijoje pagal Matą (9, 37 ir t.) Beje, Luko Evangelijoje ji atrodo lyg įterptas svetimkūnis, o Matas ją pateikia labai motyvuotai: „Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti,…