Mūsų pasitikėjimo pagrindas

Šio sekmadienio skaitiniai yra labai gražūs. Galima būtų kiekvieną  ištrauką svarstyti atskirai arba atsižvelgiant į visos knygos  t. y., pranašo Izaijo knygos, Laiško romiečiams, taip pat Mato evangelijos kontekstą. Bet  galima, ir tai net teisingiau, pažvelgti į šio sekmadienio tekstus taip, kaip jie yra sugrupuoti. Galima sakyti, kad iš šių trijų tekstų ir psalmės yra…

Mūsų pojūčiai nebus palikti už durų

Palyginimai – Jėzaus mėgstamas būdas kalbėti apie Dievo Karalystę. Sykiu tai paveikus kalbėjimas, nes neduoda „sukramtyto“ atsakymo, o priverčia patį klausytoją mąstyti ir ieškoti tiesos. Jėzaus palyginimams nestinga paradokso, netikėtumo, intrigos. Skaitant šiandienos palyginimą kyla klausimas, kodėl tokie skaičiai: penkios ir penkios mergaitės. Arba kodėl paikosios mergaitės neįleidžiamos į puotą? Kas ta alyva, kurios negalima…

Mūsų širdžių kova

Šiandien mūsų širdyje vyksta kova. Ką paleisti į laisvę: ar blogąją mūsų charakterio pusę, ar gerąją? Ar mūsų Išganytojas Jėzus triumfuos ir valdys mūsų gyvenimą, ar nusikaltėlis Barabas. Šiandien svarbaus ir lemiamo pasirinkimo momentas. Juk vos ne kasdien nustatome savo laikrodžius, kad jie rodytų tikslų laiką, sukinėjame valandas pirmyn ar atgal norėdami kuo naudingiau išnaudoti…

Mūsų Taboras

Šiandien Bažnyčios liturgija Jėzų iš dykumos, kur jis 40 dienų rengėsi savo viešajai veiklai, perkelia į Taboro kalną. Čia besimeldžiančio Jėzaus „išvaizda visiškai pasikeitė, o drabužiai pasidarė skaisčiai balti”. Šiame sakinyje žodžiai „besimeldžiančio Jėzaus išvaizda visiškai pasikeitė” teikia gerą progą prisiminti maldą ir jos nuskaistinančią galią. Tačiau jau tiek kalbėta apie maldą. Ar galima pasakyti…

Mūsų tikėjimas

Kas pasakytų, kiek kartų girdime žodį „tikėjimas”. Šiandien Evangelijoje girdėjome Kristaus žodžius: „<…> kas tiki, tas turi amžinąjį gyvenimą”. Tai mums primena Morkaus evangelijos pabaigą: „Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas” (Mk 16, 16). Norėdami suprasti šį dažnai girdimą žodį, pirmiausiai klausiame, ką jis reiškia kasdieniame gyvenime. Visi gerai žinome,…

Mūsų Viešpaties krikštas

Šiandien mes švenčiame Jėzaus krikštą, pirmą viešą jo gyvenimo įvykį. Jonas Krikštytojas skelbė dykumoje atsivertimo krikštą, Viešpaties valia visus žmones ragindamas atsiversti, nes “atėjo metas”. Priimdamas Jono krikštą Jėzus pradėjo savo viešąją pamokslininko ir stebukladario veiklą. Jau nuo seno Zacharijo ir Elzbietos sūnus Jonas, Jėzaus giminaitis, pranašavo artimą Mesijo atėjimą ir krikštijo Jordano upėje. Visi…

Mūsų žvaigždė

Senuose liturginiuose kalendoriuose Trijų Karalių šventė buvo vadinama Epiphania. Šis graikiškas žodis reiškia apsireiškimą. Tuo žodžiu pabrėžiama, kad Trijų Karalių šventės svarbiausi asmenys yra ne išminčiai, bet žmonijai regimu būdu apsireiškęs pats Dievas. Visas Kalėdų laikotarpis, pradedant Kristaus Gimimo švente, yra pažymėtas tyro džiaugsmo nuotaika. Užgimęs kūdikis pačiu nuostabiausiu būdu apreiškia mums Dievo meilę. Ištiesęs…

Mylėk Viešpatį, savo Dievą… ir savo artimą kaip save patį

Jėzaus laikų tikintieji karštai ieškojo Įstatymo esmės. Kas išties Dievui svarbiausia, kuris įsakymas iš daugybės pamokymų reikšmingiausias? Jėzus – atsakydamas į Įstatymo mokytojo klausimą: „Mokytojau, koks įsakymas yra didžiausias Įstatyme?“ – neišskyrė kurio nors įsakymo, bet tai, kas Įstatyme buvo svarbiausia, suvienijo. Į šį klausimą Jėzus atsakė: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela…

Mylėkite savo priešus

I. Šiandienos tiek pirmajame skaitinyje, tiek Evangelijoje nuskamba paraginimas būti šventais arba tobulais. Šventumas ir tobulumas šiuo atveju yra sinonimai, kurie paaiškina vienas kitą. Dievas, Kuris yra absoliučiai tobulas ir viso šventumo Šaltinis, šios dvi kokybės pilnai sutampa ir yra neatskiriamos nuo Jo prigimties paprastumo. O žmoguje tuo tarpu, šventumas bus tik dovana, kuri yra laikoma trapiame moliniame inde. Ištraukoje iš Kunigų…

Mylimasis sūnus

Kristaus krikštas buvo kitoks negu mūsų. Krikštas Jordane nebuvo sakramentas, nes tikrasis Dievo sakramentas – krikšto priėmėjas Jėzus, tikras regimas žmogus ir drauge neregimas Dievas. Vanduo negalėjo pašventinti to, kuris vienintelis šventas, o pats vanduo todėl, kad į jį įžengė Jėzus, tapo pašventinimo ženklu. Tačiau krikštas Jordane ypač reikšmingas momentas Jėzaus ir Bažnyčios gyvenime. Šį…