„Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“ (Fil 4, 4). Šie apaštalo Pauliaus žodžiai iš Laiško filipiečiams išreiškia pagrindinę šio sekmadienio liturgijos mintį. Jie skambėjo antrajame skaitinyje, taip pat ir Įžangos priegiesmyje. Šiuo šiltu kvietimu džiaugtis pradedamas trečiasis advento sekmadienis, kuris lotyniškai vadinamas Gaudete – džiaukitės. Šiandien Bažnyčia mums dar kartą primena, jog Kristaus laukti…
Laisvamanis Volteras ir jo sekėjai neigė Dievą. Vienas sekėjas knygoje įrašė „Senasis Dievas yra miręs – tegyvuoja Volteras per amžius!“. Po šimto metų kitas filosofas po šiais žodžiais pridėjo: „Volteras yra miręs“, taip pabrėždamas, kad žmogaus galybė ir idėjos laikinos, o Dievas amžinas. 18 šmt. bedievystės idėją skleidėjas Prancūzijoje Volteras (Voltaire) įsimanė nustumti Dievą nuo…
Pasakojimas apie Galicijos gubernatorių grafą Potockį, kuris 1908 m. buvo mirtinai pašautas. Būdamas pilnos sąmonės, jis įsakė pašaukti kunigą ir, nepaisant mirtinos žaizdos, priėmė išpažintį, Švč. Sakramentą ir Paskutinį patepimą. Jis ramiai atsisveikino su šeima ir mirė. Pasakojimas iliustruoja tikėjimo stiprybę, pasirengimą mirčiai ir Sakramentų svarbą. Galicijos gubernatorius grafas Potockis 1908 m. buvo pašautas vieno…
Brangūs broliai ir seserys, Jėzus savo mokiniams pasakė: „ Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į Dangaus karalyste.“ Panašiai ir Nikodemui: „Jei kas neatgims iš aukštybės, negalės regėti Dievo Karalystės“. Praeitą penktadienį mes šventėme Visų Šventųjų Iškilmę. O šiandien ką tik girdėta evangelija pasakoja apie vieno Abraomo sūnaus atgimimą, apie žmogų…
Moteris, ilgai ir nesėkmingai gydžiusis, visiškai nusilpo. Ją kankino mintis, kad nepamatys naujos Švč. Jėzaus Širdies statulos parapijos bažnyčioje. Kaimynų padedama, ji pradėjo Jėzaus Širdies oktavą. Pirmąjį mėnesio penktadienį ją nunešė į bažnyčią, kur per Mišias priėmė šv. Komuniją. Po Komunijos moteris staiga pasveiko ir garsiai sušuko: „Žiūrėkite, aš jau sveika! O garbė Jėzaus Širdžiai!“…
Kai Napoleonas planavo žygį į Rusiją, draugas bandė jį atkalbėti, sakydamas „kaip žmogus mano, Dievas daro“. Napoleonas piktai atsakė, kad jis ne tik mano, bet ir daro. Žygis į Rusiją patyrė triuškinantį pralaimėjimą, kas patvirtino draugo žodžius apie Dievo Apvaizdą, viršijančią žmogaus planus. Kai Napoleonas rengėsi žygiuoti į Rusiją, vienas jo draugas stengėsi jį nuo…
Brazilijos imperatorius, norėdamas pastatyti prieglaudą, pasiūlė titulus už dideles aukas. Prieglaudoje buvo užrašas „Žmonių tuštybė žmonių skurdui“, pabrėžiantis, kad aukos dažnai daromos iš tuštybės, o ne iš meilės artimui. Brazilijos imperatorius Don Pedro labai gailėjo vargšų ir elgetų. Brazilijos sostinėje Rio de Žaneire jis norėjo pastatyti tokią prieglaudą, kur galima būtų priglausti visus vargšus. Tuo…
Liturgijoje vyrauja Viešpaties Motinos džiaugsmas, dėkingumas ir šlovinimas. Skaitoma garsioji Magnificat, kuria Marija atsiliepia į pranašiškus Elzbietos žodžius: „Laiminga įtikėjusi, kad išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta.“ Po žemiškojo gyvenimo kelionės Marija pasiėmė šią giesmę į dangų. Ši giesmė vainikuoja nuolankiosios Viešpaties tarnaitės maldingumą ir viso gyvenimo kryptį Dievop. Marijos Ėmimo į dangų proga Magnificat įgyja naują ir galutinę…
Mes matome, jog mirtis yra laimėjimas, o gyvenimas yra kančia. Ne veltui Paulius sakė: Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas. Kas gi yra Kristus, jei ne kūno mirtis ir dvasios gyvastis? Užtat mes turime su juo numirti, kad kartu su juo gyventume. Kasdieną pasistenkime iš tiesų numirti, idant, pamažu atsiribodama, mūsų siela išmoktų…
Artėja Kristaus kančios minėjimo laikas. Sinoptinėse evangelijose Jėzaus kančia ir mirtis aprašoma vaizdingesnėmis detalėmis negu Evangelijoje pagal Joną. Jono sampratoje kančia, mirtis ir prisikėlimas sudaro vieną visumą, kurią evangelistas įvardija kaip „pašlovinimą”. Sūnus pašlovina Tėvą klusnumu iki mirties, o Tėvas Sūnų, jį prikeldamas iš numirusiųjų. „Atėjo valanda”. Šiais iškilmingais žodžiais Jėzus atsako Andriejui ir Pilypui,…