Dievas žvejoja meilės ir gailestingumo tinklu

Šio sekmadienio pagrindinė tema – skirtingumas tarp Dievo ir žmogaus, tarp Dievo minčių ir žmogaus minčių, tarp Dievo teisingumo ir žmonių teisingumo. Visa tai nesutampa todėl, kad Dievo Karalystės logika yra nesuinteresuotos, nesavanaudiškos meilės logika. „Mano mintys – ne jūsų mintys, o mano keliai – ne jūsų keliai, – Viešpaties žodis. Kaip aukštas dangus viršum…

Dieviškasis Jaunikis

Senovėje dviejų šalių ar asmenų sutartys ar sandėriai paprastai būdavo palydimi iškilmingomis apeigomis. Dažnai šiose apeigose vartotas kraujas reikšdavo, jog tos sutartys ar sandoros traktuojamos labai rimtai. Izraelis nebuvo išimtis tarp kitų tautų. Paskelbus Sandorą, nustatančią Izraelio kaip naujosios Dievo tautos gyvenimą (Iš 20–23), Mozė apšlakstė krauju altorių, simbolizuojantį Dievą ir žmones. Ši apeiga paženklino naują…

Dieviškosios išminties ir aukos duona

Jei turėtume tik Jono evangeliją, nežinotume, kad Eucharistija buvo įsteigta per Paskutinę vakarienę. Kristaus Kūno ir Kraujo sakramento įsteigimas aprašomas trijose sinoptinėse evangelijose ir šv. Pauliaus Pirmojo laiško korintiečiams 11 skyriuje. Kita vertus, tik Jono evangelijoje randame plačią Viešpaties kalbą apie gyvenimo duoną: tai tekstas, kuris mums iš esmės apreiškia Eucharistijos slėpinį. Kai kurie Biblijos…

Dieviškosios tikrovės atskleidimas

Antrąjį gavėnios sekmadienį skaitome apie Jėzaus atsimainymą ant aukšto kalno, Bažnyčios tradicijoje tapatinamo su Taboro kalnu šiaurės Izraelyje. Akimirkai Dievo Sūnaus dieviškoji tikrovė, besislepianti po žmogiškąja prigimtimi, buvo lyg išlaisvinta, ir Jėzus pasirodė išoriškai kaip tas, kas jis iš tikro yra – pasaulio šviesa (plg. Jn 8, 12). Šis atsimainymas – provaizdis to prisikėlimo ir…

Dievo „nebuvimas“

Pirminė šio sekmadienio Evangelijos palyginimo prasmė: šeimininkas yra Dievas, kuris įveisia vynuogyną, t. y. iš visų tautų išsirenka vieną tautą – Izraelį. Sumūrytas aptvaras, įrengta spaustuvė, pastatytas bokštas atskleidžia Dievo rūpinimąsi savo tauta. Vynuogyną prižiūrėti patiki ir vynininkams – tautos seniūnams ir aukštiesiems kunigams. Vynas, meilės ir džiaugsmo simbolis, yra Dievo ir Izraelio bendrystės pagrindas….

Dievo apsireiškimo mūsų gyvenime žvaigždės

„Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12). Dievo ieškojimas yra sunkiausia, bet kartu ir kilniausia žmogaus egzistencijos užduotis. Paprasti kuklūs piemenėliai ir mokyti nusižeminę išminčiai buvo tas žmonijos avangardas, pasveikinęs gimusį pasaulio Išganytoją. Po jų Kristų garbino ir išpažino milijardai tikinčiųjų iš viso pasaulio tautų. Taigi…

Dievo atspindžiai pasaulyje

Pasak Bažnyčios tėvų, greta saulės kaip Kristaus įvaizdžio stovi mėnulis, pats nešviečiantis, bet atspindintis saulės šviesą; išties mums, žmonėms, nuolat reikia nedidelių šviesulių – šventųjų, kurių pasiskolinta šviesa padeda pažinti ir pamilti kuriančiąją šviesą, trivienį Dievą. Juose atsispindi Dievo gerumo apstybė. Bažnyčios istorija paženklinta vyrų ir moterų, kurie savo tikėjimu, savo meile ir savo gyvenimu…

Dievo avinėlis

Kiekvienose Mišiose girdime kunigą tariant: „Štai Dievo avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmes”. Tai šv. Jono, kuris suprato, kas yra nuodėmė, žodžiai. Šiandien sustokime prie šios sąvokos. Nuodėmė apibrėžiama kaip Dievo įsakymų laužymas. Šv. Raštas liudija, kad po pirmųjų tėvų nuopuolio nuodėmės keliu žengia ir jų vaikai: Kainas užmuša savo brolį, toliau Biblijoje pasakojama apie tvano…

Dievo Avinėlis

Šv. Jonas žmonėms pasirodžiusį Kristų pavadina Dievo Avinėliu. Ačiū tau, šventasis Jonai, kad žmonijai pristatai jos gelbėtoją tokiu prasmingu titulu. Patiko žmonėms šis pavadinimas. Dažnai girdime šį titulą Bažnyčios liturgijoje. Baigdami šventųjų litanijas net tris kartus šaukiamės Dievo Avinėlio. Eucharistinėje aukoje prieš šventąją Komuniją kunigas, rodydamas žmonėms ostiją, kartoja šv. Jono žodžius ir kviečia į…

Dievo avinėlis

Šio sekmadienio liturginiuose skaitiniuose mums prabyla pranašas Izaijas, apaštalas Paulius ir Jonas Krikštytojas. Jie visi skirtingomis epochomis ir aplinkybėmis savaip kalba apie Jėzų. Jonas Krikštytojas du kartus prisipažįsta: „Aš jo nepažinojau” (Jn 1, 31.33). Paulius paaiškina, kad jis yra „Dievo valia pašauktas Kristaus Jėzaus apaštalas”. Per Izaiją atėjo apreiškimas apie Viešpaties tarną. Visi šie skirtingi…

Dievo balsas mūsų širdyje

Vieną rytą rusų katalikų kunigo mamą aplankė pažįstama. Įėjusi į kambarį, kuriame stovėjo televizorius, ji paklausė: „Ar televizorius sugedęs?“ Kunigo mama nustebusi atsakė: „Ne. Kodėl jis turi sugesti?“ Tada kaimynė dar su didesne nuostaba paklausė: „Tai kodėl jis neįjungtas?“ Daugelis iš mūsų esame pripratę gyventi nenutylančiame triukšme. Žinoma, kai kas iš jūsų iš karto užprotestuosite,…