Izaijo poemoje viskas atrodo kilnu ir didinga. Pranašas rašo tarsi džiaugsmingą simfoniją naujam pasauliui. Pirmiausia čia džiaugiamasi dėl grįžimo iš tremties. Po Dievo tautos kojomis žydi dykuma, žmonės džiūgauja galėdami grįžti į Jeruzalę. Tačiau pranašo mintis ir žvilgsnis pranoksta šį horizontą. Pavaizduotasis grįžimas yra tik viso pasaulio atsivertimo į tikrąjį Dievą, Mesijo karaliavimo žmonijoje įžanga…
Gyvenimas pirmiausia yra ne malonumo ieškojimas, kaip manė Froidas, ar valdžios siekimas, kaip mokė Alfredas Adleris, bet prasmės ieškojimas. Didžiausia užduotis kiekvienam žmogui – rasti savo gyvenimo prasmę. Viktoras Franklis
Izaijo pranašystėje kalbama apie „didžią šviesą”, o evangelistas Matas skelbia Jėzų esant „skaisčia šviesa”. Apie 732 metus pr. Kristų asirai nuniokojo aukštutinę Izraelio dalį, Zabulono ir Neftalio žemes. Tačiau pranašas Izaijas visiškai pasitiki, jog Dievas nepamirš savo tautos ir atstatys ją. Tamsybes pakeis šviesa, o liūdesį – džiaugsmas. Džiugesys išreiškiamas dviem būdingais Artimųjų Rytų įvaizdžiais:…
Verbų sekmadieniu prasidedančios Didžiosios savaitės temą galėtume nusakyti žodžiais – Dievas ant kryžiaus. Jai nuteikia ankstyvosios Bažnyčios himnas iš Laiško filipiečiams. Jėzus apiplėšia save, nusižemindamas net iki kryžiaus mirties. Šis himnas baigiamas Dievo atsiliepimu: Dievo Sūnus išaukštinamas virš visa ko kaip Viešpats. Žmogaus akimis žvelgiant, kryžius yra visų skausmų ir kančių įvaizdis. Pažeisto ir kenčiančio…
Dangus yra karalystė, kurioje Dievas tuos, kurie jam ištikimai tarnavo, apdovanoja savo begalinės meilės ir amžinosios šlovės dovanomis. Šv. Inocentas III, Sermones, 51, 3
1921 m. Prancūzijos maršalas Fošas, pakviestas į Ameriką, turėjo būti priimtas Baltuosiuose Rūmuose sekmadienį 11 val. Fošas pareiškė, kad gerbia prezidentą, bet labiau gerbia Dievą, ir nuo 11 val. sekmadienį laikas priklauso Dievui. Jis paprašė nukelti priėmimą arba atsisakys vizito. Prezidentas sutiko nukelti priėmimo valandą. 1921 m. Prancūzijos maršalas Fošas, drąsusis katalikybės išpažinėjas, buvo pakviestas…
Istorija – gyvenimo mokytoja. Šio sekmadienio Evangelijoje, būdami visiškai arti Kalėdų tikrovės džiaugsmo, išgirstame istoriją. Kelionės, susitikimo istoriją. Visas Šventasis Raštas pilnas istorijų, pasakojančių apie keliones bei susitikimus. Mūsų gyvenimai taip pat yra kelionių ir susitikimų istorijų tikrovės kontekstai. Labai svarbu, kokį turėdami tikslą ir kur keliaujame, ką ir kaip sutinkame ir kaip tie susitikimai…
Anot garsaus JAV kovotojo už juodaodžių teises Martyno Liuterio Kingo, žmogus pašauktas skristi, jeigu negali skristi – jam tenka bėgti, jeigu negali bėgti – reikia eiti, o jeigu negali eiti – belieka šliaužti ir visada, nepaisant nieko, judėti pirmyn. Tokį judantį pirmyn žmogų šiandien sutinkame evangelisto Morkaus pasakojime. Šį sekmadienį mums pasakojama apie beviltiška liga…
Naujajame Testamente titulas „Gelbėtojas” taikomas tiek Tėvui, tiek Jėzui Kristui. Visame Šventajame Rašte Dievas Tėvas vaizduojamas ne tik kaip Kūrėjas, bet taip pat kaip Gelbėtojas. Net pati Dievo kūryba įgyja naują prasmę jo gelbstinčios veiklos šviesoje: „Aš esu Viešpats, be manęs kito gelbėtojo nėra” (Iz 43, 11). Mums labiau įprasta Gelbėtoju vadinti Jėzų. Drauge su Samarijos…
Kiekvienas žemės lopinėlis turi savo istoriją. Kur dabar mes gyvename, kažkas gyveno prieš mus – kūrė, mylėjo, kentėjo. Prieš šimtus ir tūkstančius metų čia kažin kas vyko. Ir po mūsų iki pasaulio pabaigos kažkas vyks. Evangelistas Lukas labai pagarbiai žvelgia į istoriją ir ją pasakoja preciziškai išsamiai. Kruopščiai sudėtas jo pasakojimas vėlesnėms krikščionių kartoms pasitarnaus…
Jėzus pasirodo apaštalams kaip Dievas Kūrėjas. Lengva suprasti jų nuostabą. Juk tik pasaulį sukūręs Jahvė gali įsakinėti žemės gaivalams. Tik jis gali nutildyti audrą. Tik apie jį Raštas galėjo rašyti: „Šėlstančią audrą jis nuramino, ir jūros bangos buvo nutildytos“ (Ps 107, 29). Jėzus paliepia vėjui ir ežerui taip, kaip kūrėjas įsako kūriniui. Jėzus nemaldauja Dievo…
Su sausio pirmąja diena pradedame naujus metus. Jie mums mena įvykį, ženklinantį žmonijos gyvenime Naująją erą. Nuo šio įvykio skaičiuojame kalendorinius metus, jį primena ir šios dienos Evangelija: „Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas, kurį angelas buvo nurodęs dar prieš jo pradėjimą įsčiose”. „Jam duotas Jėzaus vardas”. Tebūna šis…