Broliai ir seserys, šių Mišių evangelijos ištrauka yra ilga, pažįstama ir mylima. Kunigo iš Mišiolo perskaitytas paraginimas ją pakankamai paaiškina, o žvakių šventinimo apeigos ir procesija sudabartina jos slėpinį. Tačiau manęs paprašė trumpai priminti, kad Popiežius Pranciškus paskelbė šiuos metus pašvęstojo gyvenimo metais ir, kad šiandien ypatingai mes švenčiame pašvęstojo gyvenimo dieną. Tai gyvenimas pagal tris evangelinius patarimus: skaistybę, klusnumą ir neturtą. Pašvęstajame gyvenime šie patarimai tapo įžadais, duodančiais jų gyvenimui struktūrą, leidžiančią pamažu išsilaisvinti iš žemiškų rūpesčių, radikaliau mylėti Dievą ir tarnauti artimui. Vienuoliai nėra geresni arba stipresni už kitus žmones.

Tačiau jų pastanga ištikimai įgyvendinti savo įžadus, padedant Kristaus malonei, yra ženklas visai Bažnyčiai ir žmonijai. Ne tik prieštaravimo ženklas, bet ir paraginimo bei paguodos ženklas. Nes visi krikščionys yra pašaukti į Dievo vaikų laisvę, jie yra kviečiami praktikuoti evangelinius patarimus daliniai, pagal jų galimybes ir gyvenimo situacijas.

Visi turi paklusti Dievo teisingumui, visi yra pašaukti sutvartkyti savo kūno ir sielos energijas bei aistras pagal tikros meilės reikalavimus, visi yra raginami tvarkyti ir naudoti sau priklausančius žemės turtus bendram gėriui, ne kaip šeimininkai, bet kaip saugotojai. Prisiminkime, kad Jėzus, kartu su Šv. Marija ir Juozapu, kartu su Šventaisiais Simeonu ir Ona yra tarsi radikalaus pašvęstojo gyvenimo būdo pirmtakai. Tebūna jie mūsų gyvenimo ženklai ir šviesa.

Kaip krikščionys ir kaip vienuoliai, mes esame visi kviečiami sutikti Kristų šiandien ir kiekvieną dieną jo Mišių aukoje, kur mes gauname Dievo gailestingumą bei malonę sau ir visiems žmonėms. Mes esame raginami praplėsti savo širdies erdvę, kad joje tilptų ne tik mūsų asmeniniai troškimai ir rūpesčiai, bet ir visas Dievo išganymo planas.

Laikydami savo rankose uždegtas žvakutes, kurios apšviečia mūsų mirusiųjų karstus ir simbolizuoja mūsų tikėjimą Kristaus prisikėlimu bei mūsų amžinojo gyvenimo viltį, mes galime aukoti savo kūnus ir savo gyvybę kaip šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį Dievo garbinimą, dėkodami Viešpačiui Jėzui Kristui už jo neapsakomą dovaną. Amen.

Šaltinis: https://palendriai.lt/aktualijos/homilija/350-homilija-kristaus-paaukojimas-grabny%C4%8Dios.html