Neturtingos našlės auka yra visiškai menka piniginiu požiūriu, tačiau labai vertinga dvasine prasme. Našlės skatikui vertę suteikia pasitikintis tikėjimas. Per atsidavimo ir pasitikėjimo kupiną tikėjimą mūsų skurdas gali tapti ypatingu turtu. Našlės pavyzdys mus ragina aukoti Dievui visa tai, kas mumyse silpniausia, gėdingiausia ir skausmingiausia. Tuomet mūsų skurdas tampa brangiu lobiu. Dievas jį gailestingai priima,…
Žmogui įprasta už pastangas laukti atlygio ir darbuojantis siekti pelno. Nerimastingai sekame kylančias kainas, didėjančius mokesčius ir pastebime visa tai, kas mūsų asmeninei kišenei neša nuostolį. Nors turime visomis jėgomis stengtis ir darbuotis gyvendami šioje žemėje, ne menkiau būtina siekti amžinojo atlygio, nenykstančio užmokesčio danguje. Privalome tinkamai suskirstyti savo gyvenimo prioritetus. Laimei, mūsų pastangos yra…
Kova su nuodėme būna varginanti. Atliekame išpažintį, pasiryžtame taisytis, stengiamės keistis ir atsiversti, tačiau dažnai mūsų pastangos neduoda rezultatų. Kartais nepasisekimus lemia tikėjimo stygius, o kartais esame saistomi objektyvių aplinkybių, kai iš tikrųjų neįmanoma pakeisti realios situacijos. Aklasis Bartimiejus trokšta būti išgydytas. Jis balsiai šaukia nekreipdamas dėmesio į žmones, norinčius jį nutildyti. Kreipdamasis į Jėzų…
Viešajame gyvenime vis dažniau pasigirsta, kad valdžia privalo tarnauti žmonėms. Šį teiginį, bent jau žodžiais, išpažįsta visų lygių politikai. Priešingai kalbėti būtų „nekorektiška“. Nors gyvenime netrūksta piktnaudžiavimo valdžia ar autoritarinio valdymo patirčių, visuotinis suvokimas, kad valdžia privalo tarnauti, jau yra nemenkas pasiekimas. Sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės rūpybos sistemos mums tapo savaime suprantamu ir neatsiejamu civilizacijos…
Išmintis niekada nebuvo labai pelninga. Tikrieji filosofai, išminties mylėtojai dažnai baigdavo savo gyvenimą skurde, niekinami amžininkų. Mūsų dienomis taip pat labiau vertinama ne išmintis, bet gebėjimas sukaupti daugiau informacijos, sėkmingai ja pasinaudoti. Apie gyvenimo sėkmę linkstame spręsti iš regimų pasiekimų. Izraelitams išminties apraiška buvo per Mozę duotas Dievo Įstatymas. Tačiau jau Senajame Testamente aptinkame troškimą…
Šiandienos liturginiai skaitiniai kalba apie santuoką, jie tinka kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo civilinės būklės ar luomo. Nuostabus pašaukimas į artumą ar bendrystę – „vieną kūną“ – užtemdytas ir apgadintas gimtosios nuodėmės. Ši nuodėmė nulemia mūsų veiksmų ir troškimų savanaudiškumą ir chaotiškumą. Socialinės apklausos liudija, kad jaunuoliai, išgyvenę tėvų skyrybas ir šeimoje patyrę nedarną, vis dėlto…
Uolusis Jozuė nori uždrausti pranašauti dviem vyrams, nebuvusiems Padangtėje drauge su kitais septyniasdešimt seniūnų. Mozė švelniai atsako jam, kad nepavydėtų. Mozės žodžiuose atskleidžiamas jo širdies troškimas: „Tesuteikia Viešpats savo dvasią visiems.“ Siauras, žmogiškas požiūris liepia atsiriboti, drausti ir vertinti remiantis skirtingumu: „Jie neatėjo į palapinę.“ Kita nuostata remiasi Dievo veikimu, troškimu, kad visą tautą apimtų…
Jau praeityje tas laikas, kai Jėzus skelbė žodį didelėms žmonių minioms. Dabar jis kalba savo mokinių būreliui. Jo pamoka apie neišvengiamą mirtį nėra skirta masėms. Žmonių minios trokšta laimėtojo, žmonės nelinkę laukti net trijų dienų, kol pasirodys pergalės vaisiai. Jėzaus žinią apie kryžių sunkiai priima net jo mokiniai, ją reikia nuolat kartoti. Galima numanyti, jog…
Užduodami klausimą paprastai norime gauti daugiau informacijos arba pasitikrinti turimų žinių teisingumą. Tačiau Jėzus, klausdamas: „Kuo mane laiko žmonės?“ domisi ne viešosios nuomonės statistiniais tyrimais. Šiandien esame apsipratę su sociologinėmis apklausomis, mūsų nestebina nuomonių įvairovė. Žiniasklaidininkai bando šokiruoti viešuomenę nebent ypač keistais atsakymais į jų „klausimėlius“. Provokuojantis Jėzaus klausimas yra veikiau pedagoginis įvadas, sugretinimo fonas…
Anoniminis kurčnebylis – tai neišganyto žmogaus įvaizdis. Jis kurčias, nes negali ar nenori girdėti Dievo žodžio. Jis nebylys, nes nemoka prabilti apie svarbius dalykus arba jam burnos praverti neleidžia meilės stoka. Kurčnebylis gyvena savo izoliuotame pasaulyje. Amerikietė Helena Keller nuo gimimo buvo akla, kurčia ir nebylė, o vėliau neįtikėtinomis pastangomis ir savo auklėtojos pedagoginio talento…