Šventojo Rašto Pradžios knygoje skaitome: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.“ Jono evangelija taip pat prasideda nuo „Pradžios“. Dievas atsiuntė savo Žodį ir kalba nebe pranašų paraginimais ar per stulbinantį angelų tarpininkavimą. Dievas apsigyveno tarp mūsų, jis pasirinko prabilti tiesiogiai į žmogų, gyvenantį šiame pasaulyje. Kalėdų malonė yra ypatinga antgamtinė tyla, kurioje galime pajusti Dievo…
Paskutinę advento savaitę džiugią ar kiek melancholišką švenčių laukimo nuotaiką tarsi perkūnas iš giedro dangaus nutraukia šventojo Juozapo drama. Kaip elgtis, kai skaisčiai mylima sužadėtinė praneša, kad laukiasi kūdikio? Juozapas žino, kad Marijos laukiamas kūdikis nėra jo biologinis vaikas. Neišsisklaidžius įtarumo debesims, jis nusprendžia neviešinti šio dalyko ir neįrodinėti savo teisumo kaltindamas kitą. Veikiausiai jo…
Šiandienos Žodžio liturgijoje kalbama apie kantrumą, ištikimybę, mokėjimą laukti – tai Dievo palaiminimo laidas. Šventasis Jokūbas pateikia žemdirbio pavyzdį: padaręs viską, ką gali, jis kantriai laukia gaivinančio lietaus. Kantrumas nėra tinginystė. Priešingai, tai nuolankus gamtos dėsnių bei sąlygų pripažinimas: augalui, brandinančiam vaisių, būtina šviesa, gera žemė ir lietus. Panašiai yra dvasiniame gyvenime. Mūsų išganymas priklauso…
Žmonės nuo seno bando įsivaizduoti, kaip atrodo dangus. Šventasis Anzelmas Kenterberietis, gyvenęs vienuoliktajame amžiuje, įsivaizdavo dangų, kuriame išgyventos laimės akimirkos tampa dabartimi, kiekvienas daro tai, kas teikia džiaugsmą ir savo laime gali praturtinti kitus žmones. Pranašas Izaijas dangų vaizduoja taip: „Vilkas viešės pas avį, leopardas gulsis su ožiuku. <…>Kūdikis žais prie angies lindynės.“ Jono Krikštytojo…
Dažniausiai apleidžiame gerus dalykus teisindamiesi laukimu: laukėme tinkamesnės progos, palankesnio oro, geresnės nuotaikos. Toks laukimas atitraukia mus nuo dabarties, nuvilioja į ateities svajones, nukreipia į iliuzijas arba grąžina į nevaisingus prisiminimus. Adventas nėra toks laukimas. Adventas yra budrumas, pasirengimas ir dėmesys. Turime laukti Viešpaties panašiai kaip šeimininkas budi saugodamas namus nuo piktadario įsilaužimo. Įsivaizduokime, kaip…
Evangelijoje nuskamba žodžiai: „Dievas nėra mirusiųjų Dievas, bet gyvųjų.“ Šiandienos skaitiniai kviečia mus naujai apmąstyti gyvybės ir gyvenimo dovaną. Krikščioniui gyvenimas nesibaigia mirtimi ir tęsiasi amžinai. Popiežius Jonas Paulius II enciklikoje Evangelium vitae rašė: „Gyvenimas, kurį žada ir duoda Jėzus, yra „amžinas“ todėl, kad tai pilnutinis dalyvavimas „Amžinojo“ gyvenime“ (EV, 37). Žodžiais „pilnutinis dalyvavimas“ nusakoma…
Visų Šventųjų iškilmėje gerbiame visus šventuosius, o per juos garbiname vienintelį Šventąjį. Mišių dėkojimo giesmėje giedame: „Tavo didybę skelbia dangaus šventieji, nes, jų nuopelnus vainikuodamas, Tu savo malonės dovanas vainikuoji.“ Ši iškilmė yra tarsi pabaigtuvių šventė. Minėdami nesuskaitomą šventųjų sambūrį, stiprinamės viltimi gauti Kristaus žadėtą amžinojo gyvenimo vainiką. Mus taip pat apima ilgesys žvelgiant į…
Zachiejus yra labai turtingas muitininkų viršininkas, o drauge visiškas vargšas. Jis vienišas ir atmestas savo tautiečių. Tai žmogus, uždarytas savo nuodėmės, baimės, gėdos kalėjime. Jis supančiotas netikėjimo tinklais – nebetiki, kad gali būti mylimas ir gali mylėti. Evangelijoje sakoma, kad jis negalėjo pamatyti Jėzaus dėl minios, nes buvo žemo ūgio. Tačiau Zachiejui didžiausia kliūtis buvo…
Jėzus įspėja, kad malda gali būti netinkama. Pavyzdžiui, jei daugžodžiaujant stengiamasi priversti Dievą ją išklausyti arba kai malda tėra vien tuščiai beriami žodžiai, neįtraukiama širdis. Tačiau fariziejaus maldai netinka šie priekaištai. Vis dėlto palyginimo pabaigoje nuskamba aiški ištarmė: įsitikinusio savo teisumu nenuteisino jo malda. Kodėl? Fariziejaus malda iš tikrųjų yra monologas su savimi, joje nuolat…
Pasakojime apie našlės skundą teisėjui Viešpats mus moko sugretindamas priešybes. Vargšė našlė, neišgalinti pasamdyti advokato, negalinti pati apsiginti, vis dėlto atkakliai beldžia ir nė kiek nenusileidžia savo prašymuose. Teisėjas – pasitikintis savimi, nebijantis Dievo, nesiskaitantis su žmonėmis – galiausiai neatlaiko našlės atkaklumo ir nusileidžia dėl šventos ramybės. Jei nedoras teisėjas vis dėlto atsižvelgė į našlės…