_Be kategorijos

Kviečiai ir raugės

Trimis palyginimais Jėzus nusako Bažnyčios situaciją pasaulyje. Garstyčios grūdelio, kuris tampa dideliu augalu, palyginimas nurodo Dievo Karalystės augimą žemėje. Taip pat raugo, įmaišyto miltuose, palyginimas reiškia Karalystės augimą – ne tiek gausų, kiek intensyvų – ir nurodo Evangelijos jėgą, kuri iškelia, padaro žmogiškesnę visuomenę ir ją paruošia amžinajam gyvenimui. Šiuos du palyginimus mokiniai gan lengvai…

Palyginimas apie sėjėją

Biblijoje grūdas yra gyvenimo, kuris plinta ir dauginasi, simbolis. Grūdas mažas, tačiau turi galią tapti daigu. Ir vis dėlto šis perkeitimas nėra lengvas: grūdo kelionė pilna kliūčių ir sunkumų. Šiuo simboliu atskleidžiama įsikūnijusio Dievo žodžio kelionė. „Vieną dieną, išėjęs iš namų… Štai sėjėjas išsirengė sėti“ (Mt 13, 1. 3), šiais žodžiais prasideda šio sekmadienio Evangelija…

Romusis ir nuolankiaširdis

Romusis ir nuolankiaširdis Pirmajame skaitinyje pranašas Zacharijas skelbia Mesijo, nešančio taiką savo tautai, atėjimą. Pranašas kviečia bendruomenę džiaugtis savo karaliaus atėjimu: „Didžiai džiūgauk, Ziono dukra, garsiai krykštauk, dukra Jeruzale!“ (Zch 9, 9). Kas yra ši „Ziono ir Jeruzalės dukra“, ši bendruomenė, kurią Zacharijas kviečia didžiai džiūgauti? Istoriškai, nuo pranašo Michėjo laikų, taip vadintas naujasis Jeruzalės…

Tikėjimu regimas buvimas

Praėjus devynioms savaitėms po šv. Velykų švenčiame Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę – Devintines. Lietuvoje ji keliama į sekmadienį, tačiau tradiciškai švenčiama ketvirtadienį, siekiant pabrėžti jos ryšį su Didžiuoju ketvirtadieniu, kai Viešpats Jėzus, savo mirties išvakarėse paskutinį kartą vakarieniaudamas su apaštalais, įsteigė Eucharistijos sakramentą ir liepė savo mokiniams laikytis šios apeigos kaip jo kančios…

Amžinasis dialogas

Švenčiausiosios Trejybės liturginė iškilmė Vakarų Bažnyčioje pamažu paplito IX–XI a. Šiam slėpiniui – Dievo savęs apreiškimui trimis duotybės būdais, kurie yra susiję su giliausia jo būtimi ir esme, – apmąstyti yra skirtas sekmadienis po Sekminių. Naujajame Testamente nėra žodžio Trejybė, nėra ir tokios gilios bei išplėtotos Trejybės teologijos, kokią turi Bažnyčios mokymas nuo IV a….

Penkiasdešimtoji diena

Sekminių – Šventosios Dvasios atsiuntimo – šventės ištakos Senajame Testamente. Žydų Velykų (hebr. Pascha) liturgijoje buvo prisimenamas išsivadavimas iš Egipto vergijos ir Viešpaties pergalė prieš faraono kariuomenę Raudonojoje jūroje. Praėjus penkiasdešimčiai dienų po Velykų, žydai minėdavo Mozės Įstatymą, dovanotą ant Sinajaus kalno, ir dėkodavo už nuimtą javų derlių, mat pjūtis prasidėdavo po Velykų. Ta diena…

Pabaiga ir pradžia

Evangelijoje aprašomas paskutinis prisikėlusio Išganytojo susitikimas su mokiniais. Evangelistas nenutyli, jog kai kurie iš jų tebeturi abejonių, nors tiksliau nenusakoma, kuo jie abejoja. Kažin ar ir šitie abejojantieji drauge su kitais mokiniais parpuolė ant žemės? Juk abejonė, panašiai kaip ir kitos nuostatos ar jausmai, reiškiasi per kūno laikyseną. Tačiau Jėzus palieka visiems, tarp jų ir…

Liudyti viltį

Velykų laikotarpiu iš naujo atrandame viltį. Pirmasis Petro laiškas ragina mus sergėti savo širdyse Viešpatį Kristų ir būti visuomet pasirengusius įtikinamai paliudyti kiekvienam klausiančiam apie mumyse gyvenančią viltį. Šie žodžiai rodo, kad ankstyvojoje Bažnyčioje viltis buvo skiriamasis krikščionių bruožas, kurį turėjo pastebėti aplinkiniai. Viltis yra varomoji žmogaus gyvenimo jėga. Be vilties žmogus negali gyventi: nebelieka…

Kertinis akmuo

Prisikėlimo šviesoje naujai suvokiame prieš kančią Jėzaus pasakytus atsisveikinimo žodžius – testamentą mokiniams. Dabar matome, kad tikrasis Jėzaus sekimas įmanomas tik po jo velykinės pergalės. Šiandienos Evangelijoje Jėzus rengiasi palikti sutrikusius mokinius, tačiau pažada grįžti. Pastarųjų dienų įvykiai sutrupino jų turėtas viltis: tarp jų yra išdavikas, ką tik išpranašautas būsimas Petro išsižadėjimas. Vis dėlto Jėzus…

Išganymo vartai

Kaip ir kiekvienas žmogus, kunigas džiaugiasi jam patikėto sielovados darbo vaisiais ir sielojasi dėl nesėkmių. Vienas skausmingiausių dalykų kunigui yra matyti tuos, kurie, nors gavę religinio ugdymo pradmenis, priėmę įkrikščioninimo sakramentus, kažkodėl nebepraveria bažnyčios durų. Tai drauge atviras klausimas visai tikinčiųjų bendruomenei. Neatsitiktinai popiežius Benediktas XVI Vatikane įkūrė Naujosios evangelizacijos tarybą, kuri įvairiomis iniciatyvomis stengiasi…