Negebėjimas matyti Dievo žmogiškomis akimis mums neretai būna sunkus išbandymas. Psalmininkas 42 psalmėje su skausmu širdyje prisipažįsta: „Ašaros yra mano duona dieną ir naktį; per visą dieną žmonės manęs klausia: Kur tavo Dievas? Net kaulai man skauda, kai mano priešai tyčiojasi, kasdien klausdami: Kur tavo Dievas?“ (Ps 42, 4. 11). Gyvenime mes susiduriame su daugybe…
Daugelis žmonių, tikėdamiesi laimę pasiekti, veržiasi į turtus, į garbę, į gyvenimo pomėgius. Tiesa, žmogui reikia, kad būtų aprūpinti jo būtiniausi kasdienės duonos reikalai. Bet ar tikroji laimė glūdi turtų, garbės ir gyvenimo linksmybių pertekliuje? „Visi rūpinamės įsigyti lobį; dar labiau stenkitės gražiais darbais nusipelnyti gerą vardą, kuris yra brangesnis už sidabrą ir auksą“, –…
Kaip testamentą palikęs mums „Tėve mūsų“ maldą, Išganytojas dar pridūrė: „Prašykite, ir jums bus duota“ (Lk 11, 9). Tai tobuliausia malda. Ji užima centrinę vietą Šventajame Rašte. Pirmosios krikščionių bendruomenės Viešpaties maldą kalbėdavusios tris kartus per dieną. Tačiau Jėzus mums paliko ne mechaniškai kartotiną formulę. Tam reikia ir Šventosios Dvasios veikimo. Kas kalba „Tėve mūsų“…
Ar mes teisingai suprantame Mariją ir Mortą kaip krikščioniškojo gyvenimo simbolius ir ar iš tikro jie reiškia dvi skirtingas nuostatas? Viename pamoksle šv. Augustinas klausia: ar Kristus sakydamas, jog Marija pasirinko geriausiąją dalį, papeikė Mortos tarnybą, kuria ji stengėsi parodyti savo vaišingumą, priimdama Viešpatį kaip svečią? Kaipgi galėtų būti ji papeikta už tai, kad džiaugėsi…
Būti krikščioniu reiškia mylėti Dievą kaip tėvą, o žmones kaip savo brolius ir seseris. Palyginimas apie gailestingąjį samarietį mums padeda suprasti, jog mūsų artimas yra kiekvienas žmogus, neskirstant pagal rasę, socialinę padėtį ar religiją. Šis palyginimas yra gailestingumo istorija. Kai vienas Įstatymo mokytojas mėgindamas Jėzų paklausė: „Mokytojau, ką turiu daryti, kad laimėčiau amžinąjį gyvenimą?“, Jėzus…
Nėra pašaukimo be misijos. Pašaukimo priežastis – misija. Nes tas, kuris šaukiamas, yra būtinai ir siunčiamas. Viešpats siunčia savo mokinius ten, kur pats nori nuvykti. Kiekvienas iš mūsų esame Kristaus mokinys, todėl esame kviečiami eiti į pasaulį ir skelbti Jėzaus vardu Dievo karalystę. Eiti nereiškia nuolat keisti gyvenamąją vietą, kažko ieškoti; priešingai, Viešpats aiškiai perspėja…
Šiandien, kaip niekad, kiekvienas žmogus turi stiprų laisvės jausmą. Apaštalas Paulius šia tema sako, jog krikščionis yra laisvas. Krikščionio pašaukimas yra pašaukimas į laisvę, laisvę, kurią suteikia Kristus; ši laisvė pasireiškia ir yra pasiekiama per meilę; laisvė kaip išsivadavimas pirmiausia iš egoizmo, iš kūno nelaisvės. Šio sekmadienio pagrindinė Evangelijos tema mums pristato tris pašaukimus: būti…
Broliai ir seserys, šiandien Evangelija mūsų klausia, kas mums yra Kristus? Šis klausimas užduodamas ne tik apaštalams, bet ir mums. Tai vienas pačių svarbiausių klausimų. Čia neužtenka atsakyti sukalbant „Tikiu…“ ar pateikiant atsakymą iš Katekizmo. Atsakymas turi būti mūsų širdies atsakas į mus mylinčią Jėzaus Širdį. Jėzus nėra filosofas ar mąstytojas. Jis tas, kuris nori…
Šiais laikais vis labiau prarandama nuodėmės sąvoka. Žmogus vis labiau suprimityvina blogio sampratą, norėdamas įgyti kuo daugiau laisvių, jis pamažu praranda ir atsakomybės jausmą. Žydų Talmudas sako: „Dažnas du kartus padaręs nuodėmę pradeda jos nebelaikyti nuodėme.“ Nuodėmė nugali tą, kuris su ja pradeda derybas. Ne vienas žmogus pasiduoda apgaulingam savęs pateisinimui. Taip atsitinka, nes nuodėmė…
Gailestingumas ir jautrumas – štai Dievo esmė. Ir neatsitiktinai šis įvykis apie našlės sūnaus prikėlimą iš numirusių yra užrašytas tik evangelisto Luko, kuris buvo gydytojas ir dailininkas. Luką senoji Bažnyčios tradicija vadina scriba misericordiae – gailestingumo rašytoju, kuris užrašė ir kruopščiai perdavė visas žinias, susijusias su Jėzaus gailestingumu ir jautrumu kiekvienam žmogui. Evangelistas Lukas ypatingą…