„Pjūtis didelė, o darbininkų maža. Melskite pjūties šeimininką…” Tai labiausiai žinoma ir dažniausiai cituojama mūsų perikopės eilutė. Beveik pažodžiui atpasakotą ją randame ir Evangelijoje pagal Matą (9, 37 ir t.) Beje, Luko Evangelijoje ji atrodo lyg įterptas svetimkūnis, o Matas ją pateikia labai motyvuotai: „Matydamas minias, jis gailėjosi žmonių, nes jie buvo suvargę ir apleisti,…
Reikėtų stebėtis, kodėl klausytojai, visi kaip susitarę, nebėga iš bažnyčios, išgirdę šios dienos Evangelijos žodžius: Kristaus mokiniui neleidžiama pirmiau palaidoti savo tėvą ir tik tuomet sekti Jį. Jeigu žmogus nori būti Jėzaus mokinys, jis privalo palikti šeimą, netgi netaręs atsisveikinimo žodžio. Reikia atminti dar ir tai, kad šie žodžiai buvo sakomi gilų šeimos jausmą turintiems…
Mes norime būti labai stiprūs, nesužeidžiami. Tai be galo sena žmonijos svajonė. Sakmės, mitai, legendos ir Šventasis Raštas kalba apie tai. Nibelungų giesmėje didvyris Zygfridas nužudo drakoną ir išsimaudo jo kraujyje, kad taptų nesužeidžiamas. Bet jam maudantis liepos lapas prilimpa prie peties. Taip ir lieka pažeidžiama vieta. Arba Achilas – Trojos didvyris ir dievas graikų…
Kosminė ostija Įsivaizduokime, kad mažutė balta ostija, padėta ant patenos Mišių aukai, auga ir didėja. Ji plečiasi iki visatos ribų. Jos skaidrus baltumas viską apgaubia, tačiau nepanaikina tų dalykų bruožų. Galiausiai visa visata atrodo kaip didžiulė ostija. Pasaulis ant visatos altoriaus aukojamas Kūrėjui. Ar vaizduotė ne per daug įsisiūbavo? Tokiai galvosenai rastume bendramintį – didįjį…
Bene dažniausiai vartojami katechetiniai simboliai, kuriais norima išreikšti Švč. Trejybę, yra trilapis dobilas ar lygiakraštis trikampis. Jais norima pailiustruoti tiesą, kad Dievas yra tuo pačiu metu Trejybė ir Vienybė. Tačiau jie nėra bibliniai. Visi simboliai, kuriais norima atvaizduoti Trejybę, turi bendrą bruožą: jais siekiama parodyti, kad trejybiškumas neprieštarauja vienybei. Tačiau nė vienas simbolis negali visapusiškai…
Sekminių išvakarėse mums pateikiami pasirinktinai penki skaitiniai ir viena Evangelijos ištrauka. Išvakarių Evangelijoje (Jn 7, 37–39) yra Dvasios atsiuntimo pažadas. Vaizdžiausiai Sekminių įvykis aprašomas Apaštalų darbuose (2, 1–11), kur Lukas pasakoja apie ūžesį, ugnies liežuvius ir kalbų dovaną. Ar šis Šventosios Dvasios išliejimo atpasakojimas neprieštarauja šiandieniniam Evangelijos skaitiniui? Ne, Dvasios išliejimą lydi ne vien šios apraiškos….
Luji Evely (Louis Evely) žodžiais tariant, Kristaus Dangun Žengimas labiausiai išryškina mūsų tikėjimo kokybę. Bepigu tikėti, kai esi šalia Jėzaus, matai Jo ženklus, jauti Jo veikimą. Kur kas sunkiau, kai viso to nebėra. Mūsų laikais, galima sakyti, labiausia išryškėja Jėzaus pasitraukimas iš žemės, Jo juntamas nebebuvimas su mumis. Pasaulis vis labiau remiasi materialiomis, o ne…
Kaip ir praėjusį sekmadienį, šiandien girdime Jėzaus žodžius, pasakytus Paskutinės Vakarienės metu. Tai bene reikšmingiausi ir brangiausi Jėzaus pasakyti žodžiai. Reikia pripažinti, jog bendras įspūdis, juos išklausius, gana netikras. Mus kiek glumina tai, jog nesilaikoma mums įprastos loginės pasakojimo sekos. Atrodo, kad Viešpats skuba nuo vienos temos prie kitos, o šių minčių niekas tiksliai nesusieja….
Vienas žodis šiandienos Žodžio liturgijoje kartojamas ypač dažnai – tai būdvardis „naujas”. Jonas kalba apie „naują dangų ir naują žemę”, regi „naująją Jeruzalę”, o Kristus skelbia „naują įsakymą”. Būtent Velykų paslapties šviesoje žodis „naujas” atskleidžia savo esmę ir svarbą krikščionio gyvenime. Visokio naujumo šaltinis yra Kristaus prisikėlimas; šis naujas įvykis leidžia viskam atsinaujinti. Per Jėzaus…
Šią Motinos bei maldų už dvasininkus ir pašaukimus dieną Evangelija mums pateikia ištrauką, kurioje Viešpats Jėzus vaizduojamas kaip gerasis Ganytojas, besirūpinantis savo avelių amžinuoju likimu. Įsidėmėtina, jog pirmieji Kristaus žodžiai pabrėžia išskirtinį tikinčiųjų priklausomumo Išganytojui būdingą bruožą: žmonės, kurie klauso Jėzaus balso, yra jo avidės avys ir tikri jo sekėjai. Šiame kontekste žodis „klauso” turi…