Budėti reiškia jau šiandien gyventi ateinančio Kristaus šviesoje. Mokomės taikos, rūpinamės bendruoju gėriu ir neatidėliojame atsivertimo.
Pagrindinės skaitinių mintys
Pirmasis skaitinys · Iz 2, 1–5
Viešpats moko tautas gyventi taikoje
Tautos kopia į Viešpaties kalną mokytis jo kelių. Viešpats sprendžia jų ginčus, o jos perkala kalavijus į arklus ir nebesimoko kariauti. Izaijas kviečia Jokūbo namus jau dabar gyventi Viešpaties šviesoje.
Atliepiamoji psalmė · Ps 121 (122), 1–2. 4–5. 6–7. 8–9
Piligrimas meldžiasi už Jeruzalės gerovę
Piligrimas džiaugiasi pasiekęs Viešpaties namus. Dėl savo giminių ir bičiulių meldžiasi už Jeruzalės ramybę, o dėl Viešpaties buveinės ieško, kas gera miestui.
Antrasis skaitinys · Rom 13, 11–14a
Atsibusti ir apsivilkti Kristumi
Išganymas jau arčiau, todėl Paulius ragina nusimesti tamsos darbus ir apsiginkluoti šviesos ginklais. Apsivilkti Kristumi reiškia jo šviesoje atsisakyti palaidumo, nesantaikos ir pavydo.
Evangelija · Mt 24, 37–44
Budėti laukiant Žmogaus Sūnaus
Nojaus laikais žmonės valgė, gėrė ir tuokėsi, kol juos užklupo tvanas. Taip pat netikėtai ateis Žmogaus Sūnus. Jėzus kviečia budėti ir būti pasirengusiems jau dabar.
Medžiaga homilijai
Ryšiai su visa Biblija
Kiekvienam skaitiniui parinktos aštuonios susijusios Biblijos vietos. Nuorodos veda į visą nurodytą tekstą biblija.lt (Rubšio ir Kavaliausko vertimas, LVK, 1998). Po kiekviena ištrauka paaiškinta, kuo ji siejasi su dienos skaitiniu.
Turinys: Pirmajam skaitiniui · Psalmei · Antrajam skaitiniui · Evangelijai
Pirmajam skaitiniui · Iz 2, 1–5
1. Pr 12, 3
visos žemės gentys ras tavyje palaiminimą
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievas pažada Abraomui, kad jame ras palaiminimą visos žemės gentys. Izaijas regi, kaip į Viešpaties kalną plūsta visos tautos mokytis jo kelių.
2. Iz 56, 7
nes manieji Namai bus vadinami maldos namais visoms tautoms
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Izaijas kviečia į šventąjį kalną ir svetimšalius. Viešpaties namuose melstis gali visų tautų žmonės.
3. Sof 3, 9
Tuomet pakeisiu ir nuvalysiu lūpas tautų, kad jos visos galėtų šauktis VIEŠPATIES vardo ir sutartinai jam tarnauti.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tautos sutartinai šaukiasi Viešpaties ir jam tarnauja. Kalavijus į arklus perkalti mokomės ir atsisakydami žodžiais žeminti kitą žmogų ar tautą.
4. Ef 2, 14
Jis yra mūsų sutaikinimas
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Krikščionys Izaijo taikos pažadą skaito Kristaus šviesoje. Jis sugriauna žydus ir pagonis skyrusią priešiškumo sieną.
5. Jok 3, 18
O teisumo vaisius sėjamas taikoje tiems, kurie neša taiką.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Izaijo regėjime tautos mokosi taikos priimdamos teisingus Viešpaties sprendimus. Jokūbas papildo šį vaizdą: teisumo vaisių pasėja tie, kurie neša taiką.
6. Mch 6, 8
tik daryti, kas teisinga, mylėti ištikima meile ir nuolankiai eiti su savo Dievu.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Eiti Viešpaties takais reiškia elgtis teisingai, ištikimai mylėti ir nuolankiai eiti su Dievu. Taip Michėjas konkrečiai parodo, ko Izaijo regėjime tautos ateina mokytis.
7. Oz 6, 6
Noriu ištikimos meilės, o ne aukos, mieliau man Dievo pažinimas, negu deginamosios aukos.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Iš atėjusiųjų į šventyklą Viešpats laukia ištikimos meilės. To moko ir Izaijo regėjimas: kopti į Viešpaties kalną reiškia mokytis gyventi jo šviesoje.
8. Rom 12, 18
Kiek galima ir kiek nuo jūsų priklauso, gyvenkite taikoje su visais žmonėmis.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Visuotinės taikos viltis virsta asmenine atsakomybe. Paulius pripažįsta mūsų galimybių ribas, bet neleidžia jomis teisinti savo priešiškumo.
Psalmei · Ps 121 (122), 1–2. 4–5. 6–7. 8–9
1. Ps 84, 6
Koks laimingas žmogus, kuris randa užuovėją tavyje, kurio širdis yra vieškelyje į Ziono kalną.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Piligrimystė prasideda širdyje dar prieš kelionę. Džiaugsmas keliauti į Viešpaties namus kyla iš troškimo rasti prieglobstį pas Dievą.
2. Ps 133, 1
Štai kaip gera ir kaip malonu, kur žmonės gyvena vienybėje!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Psalmės apie Jeruzalę piligrimas džiaugiasi keliaująs drauge su kitais. Tą patį vienybės džiaugsmą gieda ir šioji psalmė.
3. Jer 29, 7
Rūpinkitės gerove miesto, į kurį jus ištrėmiau, ir melskitės už jį VIEŠPAČIUI, nes jo gerovė – jūsų gerovė
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tremtiniams Viešpats liepia melstis už miestą, į kurį jie ištremti. Tad ieškoti miesto gerovės kviečiami ir tie, kuriems jis dar netapo savas.
4. Ef 2, 19
Vadinasi, jūs jau nebesate ateiviai nei svetimi, bet šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jeruzalės vartuose psalmininkas džiaugiasi galįs įžengti į miestą. Kristuje ir buvę svetimšaliai tampa šventųjų bendrapiliečiais ir Dievo namiškiais.
5. Žyd 12, 22
Bet jūs esate prisiartinę prie Siono kalno bei gyvojo Dievo miesto, dangaus Jeruzalės, prie nesuskaitomų tūkstančių angelų ir iškilmingojo sambūrio
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jeruzalę pasiekusio piligrimo džiaugsmas leidžia nujausti dangiškąją Jeruzalę. Liturgijoje susirinkę tikintieji jau artinasi prie Dievo miesto ir laukia pilnos bendrystės.
6. 1 Pt 2, 5
Ir jūs patys, kaip gyvieji akmenys, statydinkitės į dvasinius namus, kad būtumėte šventa kunigystė ir atnašautumėte dvasines aukas, priimtinas Dievui per Jėzų Kristų.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Dievo namai statomi iš gyvų žmonių. Ši vieta papildo psalmės miesto vaizdą: tikintysis kviečiamas ne tik ateiti į namus, bet ir pats tapti jų dalimi.
7. 1 Kor 12, 26
Todėl jei kenčia vienas narys, su juo kenčia ir visi nariai. Jei kuris narys pagerbiamas, su juo džiaugiasi visi nariai.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Psalmininkas meldžiasi už savo gimines ir bičiulius. Paulius paaiškina, kas juos sieja: vieno nario skausmas ar džiaugsmas rūpi visam kūnui.
8. Apr 21, 3
Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Piligrimas džiaugiasi keliaudamas į Viešpaties namus. Adventas žadina viltį, kad pats Dievas apsigyvens tarp žmonių.
Antrajam skaitiniui · Rom 13, 11–14a
1. Ef 5, 14
Pabusk, kuris miegi, kelkis iš numirusių, ir apšvies tave Kristus
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kristus pažadina iš miego ir apšviečia žmogų. Šis pažadas sieja adventinį budėjimą su gyvenimu, kurį gavome per Krikštą.
2. Gal 3, 27
Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Apsivilkti Kristumi pirmiausia reiškia priimti Krikšto dovaną. Advento raginimas primena, kaip šiandien gyventi pagal tai, ką jau esame gavę.
3. Kol 3, 12
Taigi jūs, Dievo išrinktieji, šventieji ir numylėtiniai, apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Apsivilkę Kristumi tampame gailestingi ir kantrūs. Taip atsisakome nesantaikos bei pavydo, kurių liepia saugotis Laiškas romiečiams.
4. 1 Jn 1, 7
O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Gyvendami šviesoje bendraujame vieni su kitais. Eilutė primena, kad nuo nuodėmės mus apvalo Kristaus kraujas.
5. 2 Kor 6, 2
Štai dabar palankus metas, štai dabar išganymo diena!
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Paulius sako, kad išganymo diena yra šiandien. Todėl ir susitaikyti ar atsiversti galime jau dabar.
6. 1 Tes 5, 8
O mes, priklausydami dienai, būkime blaivūs ir dėvėkime tikėjimo bei meilės šarvus ir išganymo vilties šalmą.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Šviesos ginklus Paulius padeda suprasti minėdamas tikėjimą, meilę ir išganymo viltį. Jais apsiginklavęs žmogus budi ir lieka blaivus.
7. Tit 2, 12
ir moko mus, kad, atsisakę bedievystės ir pasaulio aistrų, santūriai, teisingai ir maldingai gyventume šiame pasaulyje
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kol laukiame Viešpaties, mokomės gyventi santūriai, teisingai ir maldingai. Taip Laiškas Titui pratęsia Pauliaus raginimą elgtis padoriai lyg dieną.
8. 1 Pt 1, 13
Todėl, susijuosę savo dvasios strėnas, būkite blaivūs ir visiškai pasitikėkite malone, kuri bus jums suteikta, kai apsireikš Jėzus Kristus.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Budrumas derinamas su pasitikėjimu malone. Krikščionis ruošiasi veikti ir išlikti blaivus, tačiau nesiremia vien savo pasirengimo tobulumu.
Evangelijai · Mt 24, 37–44
1. Ps 90, 12
Mokyk tad mus skaičiuoti savo dienas, kad įgytume išmintingą širdį.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Kas prisimena, kad jo dienos suskaičiuotos, išmintingiau renkasi, kam skirti laiką. To prašo psalmininkas, o Evangelija ragina jau šiandien budėti.
2. Koh 9, 10
Visa, ką tik tavo ranka imasi daryti, daryk visomis jėgomis
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Budėti galime atsakingai atlikdami kasdienį darbą. Koheletas ragina dėti visas jėgas į tai, ko imamės dabar.
3. Pat 27, 1
Nesididžiuok rytdiena, nes nežinai, ką rytojus gali atnešti.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Patarlių knyga primena, kad žmogui rytojus dar nepriklauso. Evangelijos raginimas budėti kviečia gyventi atmenant šią ribą.
4. Žyd 3, 13
Verčiau raginkite vieni kitus kasdien, – kol dar tebėra šiandien, – kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Budėti padedame vieni kitiems, kai kasdien padrąsiname ir perspėjame. Taip galime pastebėti, kad įprotis kietina širdį.
5. Jok 4, 14
juk jūs nežinote, kas jūsų rytoj laukia! Ir kas gi jūsų gyvybė? Esate garas, kuris trumpam pasirodo ir paskui išnyksta.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Jokūbas primena, kad planuojantis žmogus nežino, kiek laiko jam duota. Ši nežinomybė kviečia pasitikėti Dievu ir budėti.
6. Apr 3, 20
Štai aš stoviu prie durų ir beldžiu
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Beldžiantį Viešpatį galima sutikti kaip svečią. Evangelijos perspėjimą apie netikėtą atėjimą papildo pažadas drauge sėsti prie stalo.
7. 1 Kor 4, 5
Tad neteiskite ko nors prieš laiką, iki ateis Viešpats, kuris nušvies, kas tamsoje paslėpta, ir atskleis širdžių sumanymus.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Tik Viešpats atskleis žmonių širdžių sumanymus. Todėl vien iš to, kad du žmonės drauge dirba lauke, negalime spręsti, kuris laukia Viešpaties pasirengęs.
8. 2 Pt 3, 9
Viešpats negaišta ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, bet kantriai elgiasi su jumis, nenorėdamas, kad kuris pražūtų, bet kad visi atsiverstų.
Pažodinė ištrauka · biblija.lt, LVK 1998
Viešpats mus kantriai kviečia atsiversti. Laukimo laiką galime panaudoti apsispręsdami jau šiandien.
Katekizmas ir temos
Homiletikos vadovas sieja dienos skaitinius su Katalikų Bažnyčios katekizmo temomis.
Turinys:
Kristaus atėjimas ir galutinis išmėginimas
„Ateik, Viešpatie Jėzau!“
Nuolankus širdies budėjimas
Kristaus atėjimas ir galutinis išmėginimas
KBK 668–677, 769: galutinis išmėginimas ir Kristaus atėjimas su šlove.
Šaltinis: Homiletikos vadovas. Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija, 2014-06-29
Egzegetiniai komentarai
Aiškinant skaitinius atsižvelgiama į originalo žodžius, teksto sandarą ir istorinę aplinką. Prie kiekvieno komentaro pateikti šaltiniai.
Turinys:
Iz 2, 1–3 · Tautos kopia į Viešpaties kalną mokytis
Iz 2, 4–5 · Kodėl kalavijai perkalami į arklus?
Ps 121 (122): ramybė apima teisingumą ir bendrą gerovę
Rom 13, 11–12: koks laikas ir kas mus pažadina?
Rom 13, 12–14a: drabužiai, ginklai ir nesantaika
Mt 24, 37–41: Nojaus dienos ir du žmonės tame pačiame darbe
Mt 24, 41–44 · Girnos ir budintis namų šeimininkas
Iz 2, 1–3 · Tautos kopia į Viešpaties kalną mokytis
Hebrajiškas veiksmažodis נָהַר (nāhar) primena upės tekėjimą. Upės paprastai teka žemyn, todėl į Viešpaties kalną kylanti žmonių srovė stebina. Kalnas pranašo regėjime iškyla virš kitų kalnų, tačiau jo reikšmę geriausiai atskleidžia tai, ką sako patys keliaujantieji. Tautos ragina vienos kitas kopti, kad Viešpats išmokytų jas savo kelių. Jeruzalė traukia Dievo žodžiu, nors kalbama apie pasaulį, kuriame tautos paprastai reikšdavo savo galią ginklais.
Žodis תּוֹרָה (tôrāh) čia reiškia Dievo mokymą, nurodymą, kaip gyventi. Tautos prašo parodyti kelius, kad pačios galėtų jais eiti. Tautos plūsta į Zioną, o iš Ziono sklinda mokymas. Pranašas tą pačią vietą įvardija ir Jeruzalės vardu. Tolesnis Dievo teismo vaizdas leidžia suprasti, kaip iš to kyla taika. Tautos savo ginčus patiki Viešpačiui ir mokosi priimti jo sprendimą, užuot mėginusios ginčą laimėti jėga.
Ryšys su skaitiniais. Taikos mokomės ir pripažindami, kad mūsų įprastas atsakas į ginčą gali skirtis nuo Viešpaties kelio.
Šaltinis: Anathea Portier-Young, Iz 2, 1–5: hebrajiški žodžiai ir agrarinis vaizdinys, 2010-11-28; Cambridge Bible for Schools and Colleges, Iz 2 komentaras.
Iz 2, 4–5 · Kodėl kalavijai perkalami į arklus?
Izaijo knygos pasaulyje karas buvo apčiuopiama grėsmė. 701 m. prieš Kristų asirai apgulė Lachišą, svarbų Judo miestą. Asirų karaliaus Sanheribo rūmų Ninevėje reljefai išsaugojo šios apgulties vaizdą. Šie vaizdai neleidžia nustatyti, kada parašyta konkreti Izaijo eilutė, tačiau padeda suvokti, ką to meto žmonėms reiškė prarasti miestą ir namus. Pažadas, kad tautos nebekels viena prieš kitą kalavijo, kalba apie tokių nelaimių pabaigą.
Pranašo regėjime metalas nedingsta: amatininkai jį perkala ir pakeičia jo paskirtį. Iš kalavijų nukalami arklai žemei arti, iš iečių – genekliai medžiams genėti. Tai, kam reikėjo žaliavų ir įgūdžių, nuo šiol padės užauginti maistą. Keičiasi ir tai, ko žmonės moko vieni kitus. Šalia ginklų perkalimo Izaijas mini dar vieną žingsnį: tautos nebesimokys kariauti. Regėjimo pabaigoje pranašas kviečia Jokūbo namus jau dabar gyventi Viešpaties šviesoje. Taigi pranašas apie būsimą tautų permainą prabyla pirmiausia saviesiems.
Ryšys su skaitiniais. Taikos mokomės ir tuo, ko mokome vaikus, kam skiriame laiką, pinigus bei savo gebėjimus.
Šaltinis: Pamela Magrill, A Researcher’s Guide to the Lachish Collection in the British Museum, 2006; Anathea Portier-Young, Iz 2, 1–5: hebrajiški žodžiai ir agrarinis vaizdinys, 2010-11-28; Corrine Carvalho, Iz 2, 1–5 komentaras, 2025-11-30.
Ps 121 (122): ramybė apima teisingumą ir bendrą gerovę
Piligrimystės giesmėje žmogus prisimena, kaip apsidžiaugė išgirdęs kitų kvietimą kartu keliauti į Viešpaties namus. Netrukus keliautojų kojos jau stovi Jeruzalės vartuose. Į miestą kopiančias Izraelio gimines, atkeliavusias iš skirtingų vietų, suvienija padėka Viešpačiui. Paskui psalmėje minimi Dovydo namų teismo sostai. Piligrimas mato miestą, kuriame susitinka dvi visoms Izraelio giminėms svarbios pareigos: garbinti Dievą ir rūpintis teisingumu. Todėl giesmė natūraliai pereina nuo džiaugsmo atvykus prie maldos už miestą.
Hebrajiškas שָׁלוֹם (šālôm) apima saugumą, darną ir gerovę. Psalmėje miesto sienose linkima palaimos, o jo tvirtovėse – ramybės. Maldos žodžiai skirti ne vien pačiam piligrimui ar kitiems keliautojams: jis prašo gėrio broliams ir bičiuliams, visiems, kurių gyvenimas priklauso nuo miesto gerovės. Svarbu, kad greta maldos už taiką minimi ir teismo sostai. Miesto apsauga daug reiškia, tačiau be teisingumo vien sienos darnos nesukuria. Paskutinė eilutė rūpestį miestu susieja su Viešpaties namais.
Ryšys su skaitiniais. Malda už parapiją ar miestą tampa labai konkreti: ar jame saugu silpnesniam, ar išklausomas nuskriaustasis, ar žmogus turi vietą bendruomenėje?
Šaltinis: A. F. Kirkpatrick, Cambridge Bible for Schools and Colleges: Ps 122 komentaras; Jason Byassee, Ps 122 komentaras, 2025-11-30.
Rom 13, 11–12: koks laikas ir kas mus pažadina?
Paulius vartoja καιρός (kairós) – žodį, nusakantį lemiamą metą. Skaitytojai jau žino, kas jį daro tokį svarbų: Kristus atėjo, o išganymas dabar arčiau negu tada, kai jie įtikėjo. Ši žinia pasigirsta iškart po Pauliaus raginimo mylėti artimą. Artėjanti diena suteikia svorio tam, ką tikintieji gali padaryti dabar: ištverti, atsiliepti į artimo poreikius, atsisakyti to, kas priklauso nakčiai. Paulius nenurodo aušros valandos.
Raginime keltis iš miego pavartota forma ἐγερθῆναι (egerthēnai) yra pasyvi: būti pažadintam, pakeltam. Tas pats veiksmažodis Laiške romiečiams vartojamas ir kalbant apie prisikėlimą. Rom 6 kalba apie Kristaus prikėlimą ir apie per Krikštą dovanotą gyvenimo naujumą. Todėl Pauliaus raginime galima išgirsti Krikšto atgarsį: žmogus keliasi, nes Dievas jau jį pašaukė gyventi kitaip. Viename sakinyje susitinka tai, ką Dievas davė, ir tai, kam žmogus laisvai atsiliepia. Naktis dar juntama, o diena jau visai arti.
Ryšys su skaitiniais. Advento raginimą atsiversti lydi viltis. Galiu keltis, nes Kristus mane šaukia ir stiprina.
Šaltinis: Orrey McFarland, Rom 13, 11–14: graikų kalba ir Krikšto kontekstas, 2019-12-01.
Rom 13, 12–14a: drabužiai, ginklai ir nesantaika
Paulius telkia kelis vaizdus: nusimesti tamsos darbus, apsiginkluoti šviesa ir apsivilkti Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Graikiškas ὅπλα (hópla) gali reikšti ginklus ar įrankius. Rom 6, 13 Paulius tą patį žodį vartoja kalbėdamas apie kūno narius: jie gali būti atiduoti į neteisybės arba teisumo tarnybą. Šis atgarsis padeda suprasti, kam skirti šviesos ginklai. Apaštalas ragina keisti tai, kaip žmogus naudoja savo jėgas, ir toliau pateikia kasdienės elgsenos pavyzdžių.
Ydos išvardytos trimis poromis. Pauliaus žvilgsnis nuo apsirijimo ir girtavimo, palaidumo ir neskaistumo krypsta į nesantaiką bei pavyduliavimą. Paskutinę porą lengva praleisti pro ausis, nors ji paliečia ir iš pažiūros pavyzdingą žmogų. Paulius prieš tai kalba apie artimo meilę, o po šios ištraukos ragina romiečius priimti vienas kitą nepaisant skirtingų įsitikinimų dėl maisto ar dienų laikymosi. Apsivilkti Kristumi reiškia leisti jam keisti ir mūsų elgesį su žmogumi, kurio sprendimų nesuprantame.
Ryšys su skaitiniais. Advento sąžinės peržvalga turėtų apimti pavydą, konfliktų kurstymą ir norą laimėti kito žmogaus sąskaita.
Šaltinis: Orrey McFarland, Rom 13, 11–14: graikų kalba ir Krikšto kontekstas, 2019-12-01; Joel B. Green, Rom 13, 11–14 komentaras, 2025-11-30.
Mt 24, 37–41: Nojaus dienos ir du žmonės tame pačiame darbe
Matas kalba apie Žmogaus Sūnaus παρουσία (parousía) – atėjimą, pasirodymą, buvimą čia. Nojaus laikų žmonės valgo, geria ir tuokiasi. Įprastas gyvenimas tęsiasi iki Nojui įlipant į laivą. Tvanas užklumpa žmones, kurie iki pat Nojaus įlipimo nieko nenumano. Netikėtumo jėga kyla iš to, kad iki tos akimirkos diena niekuo neišsiskyrė. Skaitant svarbu išlaikyti šį akcentą: pats valgymas, gėrimas ar santuoka čia nėra kaltinimas.
Du žmonės dirba tame pačiame lauke, dvi moterys mala vienomis girnomis. Staiga vienas iš jų paimamas, o kitas paliekamas. Lygiai taip nutinka ir antrajai porai. Žiūrint iš šalies, jų darbas vienodas. Apie kiekvieno pasirengimą Jėzus daugiau nepasako. Aiškintojai nesutaria, kaip šią perskyrą suprasti ankstesnio tvano palyginimo šviesoje. Aiškinimų įvairovė nekeičia perspėjimo mokiniams. Evangelijoje po abiejų porų iš karto skamba raginimas budėti, nes Viešpaties atėjimo diena nežinoma.
Ryšys su skaitiniais. Net dirbdamas įprastą darbą galiu budėti, jei lieku atidus tiesai, savo pareigoms ir šalia esančiam žmogui.
Šaltinis: Arland J. Hultgren, Mt 24, 36–44 komentaras, 2013-12-01; Catherine Sider Hamilton, Mt 24, 36–44 komentaras, 2025-11-30.
Mt 24, 41–44 · Girnos ir budintis namų šeimininkas
Malimas rankinėmis girnomis Evangelijos klausytojams buvo pažįstamas iš kasdienio darbo. Trimontium muziejuje saugomas maždaug 80–100 m. romėnų laikų viršutinis girnų akmuo turi angą grūdams ir vietą rankenai. Radinys iš dabartinės Škotijos parodo tokio darbo principą: sukant viršutinį akmenį, tarp jo ir apatinio akmens malami pro angą suberti grūdai. Tai paralelė iš Romos imperijos, nesusijusi su pačia Evangelijos vietove. Ji padeda įsivaizduoti judesį, kurį abi moterys kartoja, kai į jų kasdienybę įsiterpia netikėtas įvykis.
Namo šeimininko palyginime φυλακή (phylakḗ) reiškia nakties sargybos laiką. Žodis διορυχθῆναι (diorychthēnai) – būti prakastam, prasilaužtam – patikslina, kaip vagis mėgina įsilaužti į namus: jis kasa skylę sienoje. Budėdamas šeimininkas galėtų neleisti jam net pradėti darbo, bet pirmiausia turėtų žinoti, kada šis ateis. Jėzaus palyginime svarbus būtent šis netikėtumas. Paskutinėje eilutėje dėmesys vėl krypsta į mokinius: jie nežino nei nakties sargybos, nei valandos, tad pasirengimas negali apsiriboti vienu iš anksto numatytu budėjimu.
Ryšys su skaitiniais. Galima paklausti: kokį gerą darbą vis atidedu valandai, kai pagaliau būsiu pasirengęs? Evangelija kviečia pradėti dabar.
Šaltinis: Trimontium Museum / National Museums Scotland, rankinių girnų akmuo L.2021.75, 80–100 m.; Mt 24, 43: graikiškas tekstas ir gramatinė analizė, Nestle 1904 / Bible Hub; Thayer’s Greek Lexicon, διορύσσω (diorýssō): prasikasti, prasilaužti; Mt 24, 43.
Bažnyčios tėvų komentarai
Turinys:
Šv. Justinas Kankinys · Izaijo taikos pažadas krikščionių gyvenime
Šv. Augustinas: meilę atpažinsi iš krypties, kuria ji veda
Šv. Jonas Auksaburnis: auštant pažadinkime ir vieni kitus
Šv. Jonas Auksaburnis: nežinoma valanda saugo nuo atidėliojimo
Šv. Ireniejus Lionietis · Pranašai skelbė Karalių, o jis pats atėjo
Šv. Ambraziejus: Nojaus laivo medyje atpažinti Kryžių
Šv. Kirilas Jeruzalietis: Danieliaus regėjimas ir du Kristaus atėjimai
Šv. Justinas Kankinys · Izaijo taikos pažadas krikščionių gyvenime
Mes ugdome pamaldumą, teisumą, meilę žmonėms, tikėjimą ir viltį.
Dialogas su Trifonu, 110 · vertimas į lietuvių kalbą
Tai gauname iš paties Tėvo per tą, kuris buvo nukryžiuotas.
Dialogas su Trifonu, 110; tęsinys apie dorybes · vertimas į lietuvių kalbą
„Dialogo su Trifonu“ 110 skyriuje Justinas prisimena iš Jeruzalės išėjusius apaštalus ir Izaijo pranašystę taiko tarp tautų pasklidusiai jų žiniai. Jos poveikį, pasak Justino, galima matyti iš pagonių kilusių krikščionių gyvenime: anksčiau kariavę tarpusavyje, jie mokosi gyventi taikiai vieni su kitais. Justinas pratęsia žemdirbystės vaizdą. Jėgas, kadaise naudotas naikinti, Kristaus mokiniai skiria dorybėms ugdyti.
Justinas pats liudija, kad krikščionys dar persekiojami ir žudomi. Jų apsisprendimas nekeršyti rodo permainą, apie kurią kalba pranašas, nors pasaulyje tebėra smurto. Justinas dorybes laiko Tėvo dovana, gauta per nukryžiuotąjį Kristų. Todėl bendruomenė turi jau dabar gyventi taip, kaip viliasi gyvensiant Kristui sugrįžus: atsisakyti keršto ir keisti elgesį su priešininku.
ST → NT. Justinas Izaijo pranašystę apie mokymą iš Ziono sieja su apaštalų skelbimu iš Jeruzalės ir tarp tautų augančia Kristaus mokinių taika.
Ryšys su skaitiniais. Adventas kviečia ugdyti dorybes, kurių vaisiais dalysimės su kitais: teisingumą, gailestingumą ir ištikimybę.
Šaltinis: Šv. Justinas Kankinys, Dialogas su Trifonu, 110 skyrius.
Šv. Augustinas: meilę atpažinsi iš krypties, kuria ji veda
Nori sužinoti, kokia tai meilė? Pažiūrėk, kur ji veda.
Psalmės 121 (122) aiškinimas, 1–4 · vertimas į lietuvių kalbą
Ši Jeruzalė tėra anosios šešėlis.
Psalmės 121 (122) aiškinimas, 3 · vertimas į lietuvių kalbą
Šv. Augustinas meilę atpažįsta iš to, kur ji veda. Laikini dalykai irgi gali taip patraukti, kad žmogus kito kelio nebemato. Šventa meilė kelia į tai, kas amžina. Taip psalmės kopimas į Jeruzalę tampa vidinės kelionės paveikslu. Svarbu ne vien tai, kaip smarkiai ko nors trokštu. Apie troškimo kryptį daugiau pasako dienos darbai, kuriems atiduodu savo laiką ir jėgas.
Psalmėje piligrimas džiaugiasi išgirdęs kitų kvietimą keliauti į Viešpaties namus. Augustino aiškinime kelionės tikslas dar ir statomas: Dievo miesto gyvieji akmenys yra vieni su kitais sujungti tikintieji. Juos jungia Kristus, tad atskiras akmuo netampa visu statiniu. Taip dvasinis psalmės skaitymas papildo matomą piligrimystę: kas su manimi eina tuo pačiu keliu? Ar mano žodžiai kitam padeda išgirsti kvietimą?
ST → NT. Žemiškoji Jeruzalė ir jos šventovė → dangiškoji Jeruzalė ir iš gyvųjų akmenų statoma bendruomenė, kurios pamatas – Kristus. Psalmės piligrimystė tampa Bažnyčios kelione į Dievo namus.
Ryšys su skaitiniais. Pasirengti Viešpaties atėjimui padedame ir kitiems, kai pakviečiame juos keliauti drauge.
Šaltinis: Šv. Augustinas, Psalmės 121 (122) aiškinimas, 1–4, 9–13; New Advent antraštė „Psalm 122“.
Šv. Jonas Auksaburnis: auštant pažadinkime ir vieni kitus
Palikime šio gyvenimo gilų miegą.
24-oji homilija apie Laišką romiečiams, Rom 13, 12 aiškinimas · vertimas į lietuvių kalbą
Jis duoda mums patį Viešpatį kaip drabužį.
Ten pat, Rom 13, 14 aiškinimas · vertimas į lietuvių kalbą
24-ojoje homilijoje apie Laišką romiečiams šv. Jonas Auksaburnis primena rytą. Dar ne visai prašvitę, o žmonės jau kelia vieni kitus, rengiasi ir ruošiasi darbams. Saulė dar nepatekėjo, tačiau vien artėjantis rytas pakeičia tai, ką jie daro. Taip pamokslininkas supranta Pauliaus žodžius apie priartėjusį išganymą: žmogui, kuriam sunku ištverti, aušra suteikia drąsos, o apsnūdusiam parodo, kad toliau snausti nebėra kada.
Šviesos ginklų įvaizdis jam parodo, kaip dorybės saugo ir nušviečia žmogaus gyvenimą. Paskui Paulius ragina apsivilkti pačiu Kristumi, kuris apgaubia žmogų ir nori jame apsigyventi. Pamokslininkui rūpi ir apaštalo kalbėjimo būdas. Sakydamas „gyvenkime“, Paulius į raginimą įtraukia ir save. Taip bendruomenėje pažadiname vieni kitus. Kiekvienas pats keliasi ir kartu padrąsina tą, kuris dar neprabudo.
ST → NT. Liturginė sąsaja: Izaijo kvietimas gyventi Viešpaties šviesoje ir Pauliaus raginimas apsivilkti Kristumi. Šv. Jono Auksaburnio aušros vaizdas padeda suprasti, kaip pabusti drauge.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13 kviečia drauge keltis iš miego, susitaikyti ir šiandien imtis šviesos darbų.
Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, 24-oji homilija apie Laišką romiečiams.
Šv. Jonas Auksaburnis: nežinoma valanda saugo nuo atidėliojimo
Kad jie budėtų, kad visada būtų pasirengę.
77-oji homilija apie Evangeliją pagal Matą, 2 · vertimas į lietuvių kalbą
Būsimus dalykus jis patvirtina praeities įvykiais.
Ten pat, 2; apie Nojaus dienas · vertimas į lietuvių kalbą
77-ojoje homilijoje apie Matą šv. Jonas Auksaburnis įspėja, kad žinodamas valandą žmogus galėtų delsti iki paskutinės dienos. Namo šeimininkas taip pat lauktų tik tos nakties dalies, kurią pasirodys vagis. Kadangi valanda slepiama, tenka būti pasirengus nuolat. Pamokslininkui svarbiau, kaip žmogus šiandien elgiasi, negu kaip tiksliai jis geba numatyti būsimus įvykius.
Lauke dirbančių ir girnomis malančių žmonių pavyzdžiu pamokslininkas parodo, kad atėjimas palies įvairių gyvenimo sąlygų žmones. Jis net atkreipia dėmesį į malimą kaip vargingųjų darbą. Net tie, kurie pluša greta ir iš pirmo žvilgsnio gyvena vienodai, gali būti pasirengę nevienodai. Žmogui nereikia palikti savo kasdienių pareigų, kad galėtų laukti Viešpaties: jo laukimas ir išryškėja dirbant, rūpinantis savaisiais ir prisiimant atsakomybę.
ST → NT. Šv. Jonas Auksaburnis Nojaus dienų netikėtumą sieja su Žmogaus Sūnaus atėjimu: ankstesnis įvykis patvirtina Evangelijos perspėjimą.
Ryšys su skaitiniais. Budėti reiškia gyventi taip, kad susitikimas su Kristumi nereikalautų paskutinę minutę apsimesti visai kitu žmogumi.
Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, 77-oji homilija apie Evangeliją pagal Matą, 2–3.
Šv. Ireniejus Lionietis · Pranašai skelbė Karalių, o jis pats atėjo
Jis atnešė patį save.
Prieš erezijas IV, 34, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Naujoji Sandora, grąžinanti taiką, ir Įstatymas, teikiantis gyvenimą.
Ten pat, 4 · vertimas į lietuvių kalbą
Šv. Ireniejus Lionietis klausia, ką nauja atnešė Kristus, jeigu jo atėjimą skelbė pranašai. Išgirdę pasiuntinius žmonės dar laukia, kol galės susitikti su pačiu karaliumi. Žmonės dėl karaliaus atvykimo apsidžiaugia, nors apie jį žinojo iš anksto. Taip Izaijo pažadą jis aiškina Kristaus atėjimo šviesoje. Iš Jeruzalės išėjusių apaštalų žodis pasiekia tautas, kuriose ima keistis ne vien ginčų ir kovų įpročiai, bet visas mokinių gyvenimas.
Arkle Ireniejus įžvelgia Įsikūnijimo slėpinį: geležies ir medžio jungtis primena Žodį, tapusį kūnu. Jis pratęsia įvaizdį žmogaus širdimi, kurią Kristus įdirba, kad ši duotų derlių. Čia kalavijo perkalimas paliečia patį jo savininką. Patikrinti, ar pranašystė jau pradėjo pildytis, galima ir kasdieniu mastu. Vienas iš Ireniejaus pavyzdžių – mokinys, kuris smūgį priima neatsakydamas smūgiu. Advento klausimas kyla iš to paties vaizdo: kaip mano gyvenimą pakeitė jau atėjęs Karalius?
ST → NT. Ireniejus sieja Izaijo pažadą apie mokymą iš Ziono ir į arklus perkalamus kalavijus su Kristaus atėjimu bei apaštalų skelbimu. Geležies ir medžio jungtis jam primena Įsikūnijimą.
Ryšys su skaitiniais. Iz 2: naujoji taika auga ten, kur priimamas pats Kristus ir mokomasi jo laikysenos.
Šaltinis: Šv. Ireniejus Lionietis, Prieš erezijas IV, 34, 1–4.
Šv. Ambraziejus: Nojaus laivo medyje atpažinti Kryžių
Matai vandenį, matai medį.
Apie slėpinius III, 10 · vertimas į lietuvių kalbą
Medis – tas, prie kurio buvo prikaltas Viešpats Jėzus.
Ten pat, 11 · vertimas į lietuvių kalbą
Ką tik pakrikštytiems žmonėms šv. Ambraziejus primena Nojaus istoriją. Joje yra laivo medis, vanduo ir balandis, grįžtantis su alyvmedžio šakele po to, kai varnas nebegrįžo. Pasakojimo ženklus jis sieja su tuo, ką naujakrikščiai jau patyrė. Vanduo nuplauna nuodėmę, medis primena Kryžių, o balandis – Šventąją Dvasią, nužengusią ant Jėzaus Jordane. Dvasia, pasak Ambraziejaus, suteikia žmogui vidinę ramybę, o negrįžęs varnas primena paliktą nuodėmę.
Evangelijoje Nojaus dienos įspėja, kaip netikėtai gali pasikeisti žmogaus gyvenimas. Ambraziejus toje pačioje istorijoje išryškina Dievo atvertą kelią išsigelbėti. Jis prisimena ir perėjimą per jūrą: izraelitai išeina laisvi, o jų persekiotojai paskęsta. Krikšto šviesoje šios istorijos padeda suprasti Pauliaus raginimą apsivilkti Kristumi. Žmogus atsisako senų įpročių, nes Dievas jau išvedė jį iš vergystės ir davė pradžią naujam gyvenimui. Ambraziejus šį išlaisvinimą sieja su nuodėmės pražūtimi.
ST → NT. Tvano vanduo, laivo medis ir balandis → Krikšto vanduo, Kristaus Kryžius ir Šventoji Dvasia. Ambraziejus šią ženklų grandinę aiškina pats; ji apima ir išlaisvinimo per jūrą pirmavaizdį.
Ryšys su skaitiniais. Mt 24 ir Rom 13: budime prisimindami, kad per Krikštą Dievas jau pašaukė mus gyventi naujai.
Šaltinis: Šv. Ambraziejus, Apie slėpinius III, 10–13.
Šv. Kirilas Jeruzalietis: Danieliaus regėjimas ir du Kristaus atėjimai
Ne vieną Kristaus atėjimą, bet ir antrąjį.
15-oji katechezė, 1; ištrauka · vertimas į lietuvių kalbą
Antrąkart ateidamas jis apsigaubia šviesa tarsi drabužiu.
Ten pat, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Šv. Kirilas Jeruzalietis penkioliktąją katechezę pradeda Danieliaus regėjimu, kuriame Žmogaus Sūnus ateina su dangaus debesimis. Šis regėjimas padeda suprasti, kodėl Adventas kreipia žvilgsnį toliau už Betliejų. Pirmą kartą Kristus atėjo nuolankiai ir ištvėrė kryžiaus gėdą, antrą kartą pasirodys kaip Karalius. Kirilas sugretina du ženklus: kūdikis guli ėdžiose suvystytas, o grįžtantis Viešpats apsigaubia šviesa tarsi drabužiu. Šiuo vaizdu Kristui pritaikomi psalmės žodžiai apie Dievo šlovę.
Kirilas kviečia katechezės klausytojus įsivaizduoti, kaip jie kartu su angelais pasitiks Viešpatį. Tada jie vėl galės tarti palaiminimą, kuriuo Jėzus buvo sveikinamas įžengdamas į Jeruzalę. Katechezėje tų pačių žodžių sulaukia ir sugrįžtantis Viešpats. Tas, kurio garbės laukiama, jau buvo prisiartinęs prie žmonių ir pažįsta jų kančią. Šviesos drabužis padeda išgirsti ir Pauliaus kvietimą apsivilkti Kristumi: šio susitikimo laukiama atsisakant tamsos darbų jau dabar.
ST → NT. Kirilas Danieliaus regėjimą apie Žmogaus Sūnų ir psalmės šviesa apsigaubusį Viešpatį sieja su antruoju Kristaus atėjimu.
Ryšys su skaitiniais. Mt 24: Žmogaus Sūnus, kurio laukia mokiniai, yra pranašų skelbto pažado išsipildymas ir tas pats nukryžiuotas Išganytojas.
Šaltinis: Šv. Kirilas Jeruzalietis, 15-oji katechezė, 1–2; Danieliaus 7 aiškinimas.
Šventųjų gyvenimas ir raštai
Turinys:
Šv. Augustinas: keturi klausimai, nutraukiantys amžiną „rytoj“
Šv. Martynas Turietis: kalavijas sušildo žmogų
Šv. Pranciškus Asyžietis: susitikimui reikia pakeisti laikyseną
Šv. Motina Teresė: alkana šeima pastebi kitą alkaną šeimą
Šv. Karolis de Fuko: atiduoti Dievui ir šią valandą
Šv. Benediktas: pabusti reiškia pradėti klausytis širdimi
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė: šypsena seseriai, kurios sunku klausytis
Šv. Augustinas: keturi klausimai, nutraukiantys amžiną „rytoj“
Kaip ilgai, kaip ilgai? Rytoj ir rytoj? Kodėl ne dabar? Kodėl ne šią valandą baigti savo netyrumą?
Išpažinimai VIII, 12, 28 · vertimas į lietuvių kalbą
„Išpažinimų“ VIII knygoje šv. Augustinas pasakoja, kaip ilgai atidėliojo apsisprendimą. Sode, šalia bičiulio Alipijaus, jis nebeištveria ir pasitraukia po figmedžiu, kur gali išsiverkti vienas. Iš gretimo namo pasigirsta vis kartojamas vaikiškas raginimas imti ir skaityti. Augustinas svarsto, ar tai galėtų būti žaidimo žodžiai, tačiau tokio žaidimo neprisimena. Grįžta ten, kur paliko bičiulį ir apaštalo laiškų knygą.
Atsivertęs perskaito Rom 13, 13–14: Paulius ragina atsisakyti palaidumo ir apsivilkti Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Augustinas toliau nebeskaito – pasak jo, abejonių tamsą išsklaido širdį užliejusi ramybė. Alipijus žvilgteli į kitą eilutę, kurioje raginama priimti silpno tikėjimo žmogų, ir randa žodį sau. Abu nueina pas Moniką, o ji džiaugiasi išgirdusi sūnaus apsisprendimą. Seniai pažįstama žinia šįkart paskatina Augustiną veikti.
Ryšys su skaitiniais. Kurį atidėliojamą žingsnį žengsiu šiandien? Gal metas prašyti atleidimo, atsisakyti žalingo įpročio ar grįžti prie maldos?
Šaltinis: Šv. Augustinas, Išpažinimai VIII, 12, 28–30.
Šv. Martynas Turietis: kalavijas sušildo žmogų
Martynas, dar tik katechumenas, aprengė mane šiuo drabužiu.
Sulpicijus Severas, Šv. Martyno gyvenimas, 3 · Kristaus žodžiai regėjimo pasakojime; vertimas į lietuvių kalbą
Sulpicijus Severas pasakoja apie nepaprastai šaltą žiemą ir prie Amjeno vartų stovintį beveik nuogą vargšą. Praeiviai aplenkia pasigailėjimo prašantį vargšą. Martynas, dar kareivis ir katechumenas, jau buvo atidavęs kitus drabužius. Jam lieka kariškas apsiaustas ir ginklas. Martynas kalaviju perkerta apsiaustą pusiau. Vieną dalį atiduoda vargšui, kita apsisiausia pats.
Pamatę šitaip apsirengusį kareivį, vieni juokiasi. Kiti susigėsta – juk jie galėjo padėti nė neatsisakydami savo apsiausto. Tą naktį, kaip pasakoja Martyno gyvenimo aprašymas, jis regi Kristų, dėvintį vargšui atiduotą apsiausto dalį. Regėjime Kristus ją parodo angelams. Izaijo ginklų perkalimo ir Pauliaus drabužio vaizdai čia susitinka viename veiksme: kalavijas padeda apsaugoti žmogų nuo šalčio, o tarnystė vargšui pasiekia patį Kristų.
Ryšys su skaitiniais. Budėti kartais reiškia sustoti ten, kur kiti praeina, ir pasidalyti tuo, ką turi po ranka.
Šaltinis: Sulpicijus Severas, Šv. Martyno gyvenimas, 3 skyrius.
Šv. Pranciškus Asyžietis: susitikimui reikia pakeisti laikyseną
Vienas būdas – nesivelti į ginčus ar kivirčus, bet dėl Dievo būti pavaldžiam kiekvienam žmogui.
Ankstesnioji regula XVI · ištrauka; vertimas į lietuvių kalbą
1219 m., vykstant kryžiaus žygiui, šv. Pranciškus Asyžietis leidžiasi pas Egipto sultoną Maliką al Kamilį. Popiežius Pranciškus enciklikoje „Fratelli tutti“ primena jų kalbos, kultūros ir religijos skirtumus. Šv. Pranciškus Ankstesniosios regulos XVI skyriuje nurodo du būdus gyventi tarp kitaip tikinčiųjų. Pirmiausia broliai gali būti tarp žmonių, vengti ginčų ir išpažinti, kad yra krikščionys. Dievo žodžiui skelbti reikia atpažinti tinkamą metą.
Pranciškus iš brolių tikisi ramybės, kuri matoma iš jų elgesio net tada, kai jie nė nepradeda aiškinti savo tikėjimo. Ištikimybė tam, kuo tiki, ir pagarba kitam gali eiti drauge. Pokalbis su sultonu karo neužbaigė, tačiau parodė, kad net kare galima susitikti ir nesielgti su kitu kaip su priešu.
Ryšys su skaitiniais. Šiandien galiu pasikalbėti su žmogumi, kurį esu įpratęs vertinti pirmiausia pagal jo pažiūras.
Šaltinis: Šv. Pranciškus Asyžietis, Ankstesnioji regula XVI; Mažesniųjų brolių konventualų pateiktas tekstas; Popiežius Pranciškus, Fratelli tutti, 3–4 ir 286–287, 2020-10-03.
Šv. Motina Teresė: alkana šeima pastebi kitą alkaną šeimą
Jie taip pat alkani.
Nobelio paskaita, 1979-12-11 · šeimos motinos atsakymas Teresės pasakojime; vertimas į lietuvių kalbą
1979 m. Nobelio paskaitoje Motina Teresė prisimena, kaip vienas vyras pranešė apie maisto stokojančią induistų šeimą su aštuoniais vaikais. Ji tuoj pat paėmė ryžių ir nuėjo jų aplankyti. Pažvelgusi į vaikų akis, pamatė, kokie jie alkani. Gavusi ryžius, vaikų motina juos padalijo ir su viena dalimi išėjo. Grįžusi paaiškino: kaimynystėje alksta ir musulmonų šeima.
Teresę labiausiai nustebino, kad motina, pati stokodama, žinojo, kaip gyvena kaimynai. Šeimos alkis neužgožė rūpesčio kaimynais. Teresė pasakoja mačiusi ir vaikų džiaugsmą: dalijimasis tapo jų visų veiksmu. Psalmėje gerovės linkima giminėms ir bičiuliams, o šioje istorijoje rūpestis kaimynais matyti iš to, kad dalijamasi ryžiais. Niekas nelaukia, kol šeima galės atiduoti tik tai, kas jai pačiai atliks.
Ryšys su skaitiniais. Kas alksta ar jaučiasi vienišas šalia manęs? Ką galiu padaryti šiandien?
Šv. Karolis de Fuko: atiduoti Dievui ir šią valandą
Tėve, atsiduodu į tavo rankas; daryk su manimi, ką nori. Kad ir ką padarytum, dėkoju tau.
Atsidavimo malda pagal 1896 m. meditaciją · vertimas į lietuvių kalbą
Šv. Karolio de Fuko atsidavimo malda išaugo iš 1896 m. meditacijos apie paskutinius Jėzaus žodžius ant kryžiaus. Medituodamas jis išplečia vieną Evangelijos sakinį: Sūnus į Tėvo rankas atiduoda visą savo gyvenimą. Ši malda tinka adventui, nes moko pasitikėti Dievu nežinant, ką atneš rytojus. Popiežius Pranciškus enciklikoje „Fratelli tutti“ primena, kaip brendo Karolio pasitikėjimas: jis troško tapti visų broliu, todėl tarp vargingųjų ir apleistųjų ieškojo savo brolių bei seserų.
Nežinodamas Žmogaus Sūnaus atėjimo valandos, mokinys gali susitelkti į pareigą, kurią turi šiandien. Malda padeda patikėti Dievui tai, ko nepakeisime. Būti visų broliu jam reiškia būti šalia tų, kuriuos kiti linkę palikti nuošalyje. Toks artumas liudija atsidavimą Tėvui.
Ryšys su skaitiniais. Galima užbaigti homiliją kvietimu patikėti Dievui ateitį ir šiandien padaryti ką nors dėl artimo.
Šaltinis: Karolio de Fuko dvasinė šeima, Atsidavimo malda ir jos kilmė iš 1896 m. meditacijos; Popiežius Pranciškus, Fratelli tutti, 3–4 ir 286–287, 2020-10-03.
Šv. Benediktas: pabusti reiškia pradėti klausytis širdimi
Palenk savo širdies ausį.
Regulos prologas, 1 · vertimas į lietuvių kalbą
Savo regulos pradžioje šv. Benediktas prašo klausytis širdies ausimi. Mokiniui jis kalba taip, kaip tėvas kalbėtų sūnui, ir kviečia noriai vykdyti išgirstą pamokymą. Vienuolynas turi tapti Viešpaties tarnystės mokykla, į kurią žmogus ateina su įpročiais, valia ir nuovargiu. Prologe tiesiogiai nuskamba šio sekmadienio Laiško romiečiams raginimas keltis iš miego. Toliau Benediktas kviečia atverti akis Dievo šviesai ir įsiklausyti į jo balsą šiandien.
Benediktas atsigręžia ir į psalmę, kurioje Viešpats ieško žmogaus, trokštančio gyvenimo. Atsakymas sutelpa į keletą labai žemiškų žingsnių: saugoti liežuvį nuo pikto, lūpas nuo klastos, daryti gera ir siekti taikos. Ar žmogus budi, girdėti iš to, kaip jis kalbasi su kitais prie bendro stalo ar po ilgos darbo dienos. Bendruomenei, kuri meldžiasi už pasaulio taiką, Benediktas taip nurodo vietą, kur ji gali pradėti jos mokytis: ten, kur dabar pat susitinka su kitu žmogumi.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13 ir Ps 121 (122): kas pabudo, mokosi išklausyti, sakyti tiesą ir ieškoti taikos.
Šaltinis: Šv. Benediktas, Regulos prologas, 8–21; Boniface Verheyen OSB, 1949 m. vertimas, CCEL.
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė: šypsena seseriai, kurios sunku klausytis
Meilė turi pasireikšti darbais, o ne likti vien jausmuose.
Vienos sielos istorija, IX skyrius; Thomas N. Taylor leidimas · vertimas į lietuvių kalbą
Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresė prisimena vienuolyno seserį, kurios kalba ir būdas ją erzino. Ji pasirinko melstis už seserį ir tyčia elgtis su ja taip švelniai, kaip elgtųsi su brangiausiu žmogumi. Stengėsi prisiminti tai, kas seseryje gera, ir jai pasitarnauti. Pajutusi, kad gali pasakyti ką nors aštraus, nusišypsodavo ir pasukdavo kalbą kitur. Kartais, kai įtampa būdavo per didelė, išeidavo, kol dar neprasidėjo ginčas.
Vieną dieną sesuo paklausė, kuo ji Teresei tokia miela, kad ši visuomet ją sutinka su šypsena. Klausimas parodė, kaip skirtingai jos matė tuos pačius susitikimus. Seseriai šypsena atrodė savaiminė, o Teresei jos reikėjo mokytis. Teresė pasakoja, kad ją traukė toje seseryje pasislėpęs Jėzus, nors pati sesuo labiau patikti nepradėjo. Pauliaus raginimas atsisakyti nesantaikos tampa apčiuopiamas: artimą mylėti šiandien galima ir tada, kai nuotaika tam menkai padeda.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13: apsivilkti Kristumi galiu ir tada, kai užuot įskaudinęs pasirenku patarnauti.
Palyginimai
Turinys:
Pabudimas: girdėti kvietimą dar nereiškia atsikelti
Laukiamas draugas · Kaip laukiame Kristaus
Laikrodis: gerą pasiryžimą reikia prižiūrėti
Šv. Jonas Auksaburnis · Laivui reikia žmogaus prie vairo
Pilis: galima gyventi prie savo paties namų vartų
Apskritimas · Artėdami prie Dievo artėjame vieni prie kitų
Plunksna: mažas svoris gali sutrukdyti pakilti
Pabudimas: girdėti kvietimą dar nereiškia atsikelti
Žmogus žino, kad metas keltis, tačiau šiltas guolis vis dar laiko. Augustinas primena pažįstamą akimirką: kone kiekvienas sutiktų, kad laikas pabusti, bet iš miego besivaduojantis žmogus norėtų dar minutėlę pasnausti. Panašiai veikia įprotis, kai suprantame, jog reikia keisti gyvenimą. Protui jau viskas aišku, o valia vis atideda. Palyginimas padeda įsivaizduoti, ką reiškia atsiliepti į Pauliaus kvietimą: kaip tik tada, kai patogiausia pasilikti gulėti, reikia pastatyti kojas ant žemės.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13, 11–14: pabundu, kai šiandien imuosi darbų, kuriuos seniai žinau turįs atlikti.
Šaltinis: Šv. Augustinas, Išpažinimai VIII, 5, 12: miego ir pabudimo palyginimas.
Laukiamas draugas · Kaip laukiame Kristaus
Kai vėluoja brangus draugas, mintys vis sugrįžta prie jo. Šv. Jonas Henrikas Newmanas primena ir kitą atvejį: draugas gyvena toli, iš jo dar negauname žinių, o mums vis rūpi, ką jis veikia. Taip Kristaus laukimą galima atskirti nuo paprasto laiko skaičiavimo. Iš to, kas vis sugrįžta į mintis ir ką žmogus norėtų kuo greičiau išgirsti, matyti, kiek jam reiškia pats laukiamas susitikimas.
Ryšys su skaitiniais. Mt 24, 42–44: ruošiantis susitikimui verta klausti, kiek mano dienoje yra vietos pačiam Kristui ir jo žodžiui.
Šaltinis: Šv. Jonas Henrikas Newmanas, Parochial and Plain Sermons IV, 22, Watching, p. 322–324.
Laikrodis: gerą pasiryžimą reikia prižiūrėti
Net gerą mechaninį laikrodį reikia vis prisukti. Kartais tenka išardyti, išvalyti ir sutaisyti. Laikrodininkas kruopščiai sutepa mažus ratukus ir spyruokles, kad dalys judėtų ir nerūdytų. Šv. Pranciškus Salezas taip aiškina, kaip rūpintis širdimi. Ryto ir vakaro malda padeda laikytis pasirinktos krypties. Nuodugnesnė sąžinės peržiūra parodo, kas nebeveikia taip, kaip turėtų. Išpažintis ir Eucharistija, kaip laikrodininko aliejus, padeda iš naujo pajudėti.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13 ir Mt 24: pasirengimą palaiko kasdienė ištikimybė. Kurį apleistą maldos ar sąžinės peržvalgos įprotį verta atnaujinti šį adventą?
Šaltinis: Šv. Pranciškus Salezas, Įvadas į pamaldų gyvenimą V, 1: laikrodžio priežiūra.
Šv. Jonas Auksaburnis · Laivui reikia žmogaus prie vairo
Jonas Auksaburnis bendrą miesto gyvenimą gretina su laivu. Jūroje žmonės galėtų iš visų jėgų irkluoti, tačiau laivui reikia, kad kas nors laikytų kryptį. Panašiai mieste reikia tvarkos, kuri išklausytų silpnesniojo balsą. Kitaip savo valią pirmiausia primeta tie, kurie turi daugiau jėgos.
Iz 2, 2–4. Pranašo regėjime tautos ateina mokytis Viešpaties kelių. Jis pats sprendžia jų ginčus, ir tam reikalinga nauja kryptis. Vairininko pavyzdys padeda įsivaizduoti, kaip priimti sprendimą, kurio svarba didesnė už bet kurio vieno keleivio norą.
Pilis: galima gyventi prie savo paties namų vartų
Šv. Teresė Avilietė sielą lygina su skaidria, tarsi iš vieno kristalo sukurta pilimi. Joje daug menių, o viduryje gyvena Karalius. Žmogus gali puikiai pažinti pilies išorę ir nežinoti, kas viduje. Pro duris į pilį įeinama meldžiantis. Teresei rūpi, kad tardamas maldos žodžius žmogus atsimintų, su kuo kalba. Taip jis atsitraukia nuo kieme keliamo šurmulio ir iš tiesų atsigręžia į tą, kuris laukia viduje.
Ryšys su skaitiniais. Ps 121 (122) ir Mt 24: širdį Kristui atveriu, kai jo laukiu ir skiriu laiko pasikalbėti su juo.
Šaltinis: Šv. Teresė Avilietė, Vidinė pilis I, 1: siela, pilis ir maldos vartai.
Apskritimas · Artėdami prie Dievo artėjame vieni prie kitų
Įsivaizduokime apskritimą ir spindulius, einančius nuo jo krašto į centrą. Dorotėjas Gazietis centru vadina Dievą, o linijomis – žmonių gyvenimo kelius. Pažvelgę į dvi linijas, matysime, kaip artėjant prie centro trumpėja jas skiriantis tarpas. Tą patį vaizdą galima perskaityti iš kitos pusės: tolstant nuo vidurio, linijos vis labiau išsiskiria. Žmogaus artumas čia parodo nueitą kelią. Tad rūpestį savo artimu galima suprasti ir kaip ženklą, kad iš tiesų artėjame prie Dievo.
Ryšys su skaitiniais. Iz 2 ir Ps 121 (122): einant pas Viešpatį drauge, auga brolystė ir mažėja priešiškumas.
Plunksna: mažas svoris gali sutrukdyti pakilti
Sausą plunksną pakelia vos juntamas oro dvelksmas. Sudrėkusi ji pasunkėja ir leidžiasi žemyn, nors užtenka vos kelių lašų. Jonas Kasijonas taip aiškina, kodėl besirengiančiam melstis žmogui kartais sunku pakelti mintį į Dievą. Jį apsunkina rūpesčiai, nesaikingumas ar įprotis, kuriam nuolaidžiaujama. Šis įvaizdis padeda suprasti, ką galima padaryti dar iki maldos. Atsidėjus maldai, verta atidėti tai, kas blaško, kad mintys lengviau kryptų į Dievą.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13, 12–14: kurio įpročio verta atsisakyti, kad galėčiau daugiau dėmesio skirti Dievui ir artimui?
Šaltinis: Jonas Kasijonas, Pokalbiai IX, 4: lengva ir sudrėkusi plunksna.
Pasakojimai
Turinys:
Oscaras Wilde’as: savanaudžio milžino sode užsitęsusi žiema
Levas Tolstojus: batsiuvys, kuris vis laukė ypatingo svečio
Šv. Jonas Boskas · Ką devynmečiui teko mokytis sapne
Ezopas · Skruzdžių atsargos ir žiogo vasara
Ezopas: vieversys atpažįsta akimirką, kai kalbos virsta darbu
Ezopas: šakelių ryšulys ir bendruomenės tvirtumas
Ezopas: žibintas, pasigyręs esąs šviesesnis už saulę
Oscaras Wilde’as: savanaudžio milžino sode užsitęsusi žiema
Grįžęs namo milžinas išvaro vaikus ir aptveria sodą aukšta siena. Aplink jau pavasaris, o jo sode tebesilaiko sniegas. Vieną rytą išgirdęs paukščio giesmę, milžinas pašoka iš lovos ir žvilgteli pro langą. Mato, kad vaikai pro skylę sienoje sugrįžo ir sulipo į medžius. Viename kampe dar žiema. Ten verkia berniukas, nepasiekiantis šakų. Milžinas užkelia jį į medį, ir šis bemat apsipila žiedais. Vaikas apkabina milžiną ir pabučiuoja. Milžinas nugriauna sieną.
Po daugelio metų milžinas išvysta berniuką po žydinčiu medžiu. Žiedai balti, šakos auksinės, vaisiai sidabriniai. Vaiko delnuose ir pėdose milžinas pamato vinių žymes. Milžinas pagrasina skriaudiką nukauti kalaviju. Berniukas atsako, kad tai meilės žaizdos. Jis primena, kaip kadaise milžinas leido jam žaisti savo sode, ir pakviečia jį į savąjį – rojų. Tą popietę vaikai randa milžiną negyvą po medžiu, apibertą baltais žiedais.
Ryšys su skaitiniais. Mt 24 ir Rom 13: milžinas pabunda, kai pamato už sienos paliktą vaiką. Pabaigoje jis dar griebiasi kalavijo, o berniukas jam atskleidžia meilės galią (Iz 2).
Šaltinis: Oscar Wilde, „The Selfish Giant“, The Happy Prince and Other Tales, 1888; Project Gutenberg.
Levas Tolstojus: batsiuvys, kuris vis laukė ypatingo svečio
Batsiuvys Martynas dirba pusrūsyje. Pro langą jis mato tik praeivių kojas, bet atpažįsta žmones iš batų, kuriuos pats yra taisęs. Po sūnaus mirties viltį jam grąžina Evangelijos skaitymas. Vieną vakarą jam pasigirsta balsas. Rytoj ateisiąs Viešpats. Kitą dieną Martynas pakviečia sniegą kasantį senį Stepanyčių arbatos, moteriai su kūdikiu įpila kopūstienės, duoda apsiaustą ir pinigų. Paskui, išgirdęs gatvėje riksmą, meta ylą ir lauke sutaiko senutę su obuolį nugvelbusiu berniuku.
Vakare Martynas atsiverčia Evangeliją. Kambario kertėje jam pasirodo žmonės, kuriuos tą dieną priėmė. Iš tamsos pasigirsta tas pats balsas. Iš kertės išeina Stepanyčius, moteris su kūdikiu, senutė ir berniukas. Paskui Martynas perskaito Evangelijos žodžius apie gerumą mažiausiesiems. Dabar supranta, kas tą dieną pas jį apsilankė. Laukdamas Viešpaties, Martynas vis pakeldavo akis nuo darbo, kad pastebėtų, ko reikia kitam.
Ryšys su skaitiniais. Mt 24: laukiantis Viešpaties pakelia akis nuo savo darbo ir pastebi, ko reikia šalia esančiam žmogui.
Šaltinis: Levas Tolstojus, „Where Love Is, God Is“; visas pasakojimas, Learning to Give.
Šv. Jonas Boskas · Ką devynmečiui teko mokytis sapne
Jonas Boskas prisimena maždaug devynerių susapnavęs erdvų kiemą prie namų. Ten pilna berniukų: vieni juokiasi ir žaidžia, kiti garsiai keikiasi. Jonas puola jų tildyti šauksmais ir kumščiais. Tada pasirodo vyras baltu apsiaustu. Jo veidas toks šviesus, kad berniukas negali į jį žiūrėti. Nepažįstamasis pašaukia Joną vardu ir paveda jam vadovauti vaikams. Vyras aiškina, kad draugus laimės romumu ir meile. Jonui atrodo, kad tokio darbo jis niekada neišmoks.
Šalia vyro stoja moteris apsiaustu, žibančiu tarsi žvaigždės. Ji paima Joną už rankos ir liepia žiūrėti. Berniukai pradingę, jų vietoje šunys, ožiukai, katės, lokiai. Dar akimirka, ir aplink vyrą bei moterį jau šokinėja mekenantys ėriukai. Jonui pravirkus iš sutrikimo, moteris paliečia jo galvą ir žada, kad jis supras atėjus laikui. Rytą broliai juokiasi, mama svarsto, gal jis taps kunigu, o močiutė pataria sapnų nesureikšminti. Jonas linkęs su ja sutikti, bet vaizdas jam išlieka atmintyje.
Ryšys su skaitiniais. Iz 2, 4–5; Mt 24, 42–44. Izaijo taikos regėjimas kviečia atsisakyti smurto, o budrumas prasideda nuo šiandienos pasirinkimo. Bosko atsiminimuose pirmasis toks žingsnis yra išmokti siekti taikos su tais pačiais vaikais, kuriuos jis mėgino nutildyti jėga.
Ezopas · Skruzdžių atsargos ir žiogo vasara
Vėlyvą rudenį skruzdės saulėje paskleidžia vasarą sukauptus grūdus ir juos džiovina. Prie jų ateina išalkęs žiogas, pasikišęs smuiką po pažastimi. Jis prašo kąsnelio. Skruzdės nustemba, kad šis žiemai nieko nepasisaugojo, ir klausia, ką visą vasarą veikė. Žiogas atsako, kad taip įsitraukė į muzikavimą, jog nė nepajuto, kaip baigėsi vasara.
Skruzdės trukteli pečiais ir pasiūlo jam dabar pašokti. Tada nusigręžia ir grįžta prie darbo. To paties laiko skruzdėms užteko sukaupti atsargų, o žiogas pastebėjo, kad vasara baigėsi, kai jau prireikė maisto. Adventui čia tinka klausimas, kam vis pritrūkstame valandos. Skruzdžių įžvalgumas dar labiau išryškina jų atsakymo atšiaurumą. Kaip elgiamės pamatę, kad kaimynas neturi ko valgyti?
Ryšys su skaitiniais. Mt 24: pasirengti galime imdamiesi reikalingo darbo, kol dar turime laiko.
Šaltinis: Ezopas, „The Ants & the Grasshopper“, Library of Congress.
Ezopas: vieversys atpažįsta akimirką, kai kalbos virsta darbu
Kviečiuose vieversys susisuko lizdą. Kviečiai kilo, o jaunikliai stiprėjo. Kai varpos jau siūbavo prinokusios, ūkininkas apžiūrėjo lauką ir pasakė sūnui, kad pjūčiai kvies kaimynus. Jaunikliai išsigando ir, motinai parnešus lesalo, viską jai papasakojo. Motina juos nuramino. Kol ūkininkas laukia kaimynų, skubėti nėra ko. Jos manymu, kviečiai kurį laiką dar siūbuos virš lizdo.
Po kelių dienų vėjas jau kratė grūdus jaunikliams ant galvų. Ūkininkas vėl atėjo į lauką ir pasakė sūnui, kad laukdami neteks pusės derliaus. Rytoj pjaus patys. Išgirdusi šią žinią, motina liepė tuojau pat ruoštis kelionei. Tą popietę jaunikliai bandė sparnus. Saulei tekant ūkininkas su sūnumi ėmė pjauti kviečius ir rado tuščią lizdą.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13: supratę, kad metas imtis darbo, nebeatidėliokime jo rytojui.
Šaltinis: Ezopas, „The Lark & Her Young Ones“, Library of Congress.
Ezopas: šakelių ryšulys ir bendruomenės tvirtumas
Prieš mirtį senas tėvas sukvietė sūnus, norėdamas jiems kai ką pasakyti. Jis liepė tarnams atnešti surištą šakelių ryšulį ir padavė jį vyriausiajam. Šis įsiręžęs lenkė ryšulį, tačiau nė viena šakelė neperlūžo. Mėgino ir kiti sūnūs. Nė vienam nepavyko.
Tėvas liepė atrišti ryšulį ir pasiimti po šakelę. Kai davė ženklą laužti, visi šįkart savo šakelę perlaužė be vargo. Dabar kiekvienas matė, kaip lengvai viena šakelė lūžta. Tėvui pakako paklausti, ar jie suprato, ką norėjo parodyti. Piligrimas meldžiasi už giminių ir bičiulių ramybę. Pasakėčios vaizdas parodo, kas pažeidžiamiausia šeimoje ar bendruomenėje, kai nesantaika nutraukia ryšius ir kiekvienam tenka savo sunkumus nešti vienam.
Ryšys su skaitiniais. Ps 121 (122) ir Rom 13: atkurdami santykius pasirūpiname, kad silpnesnis neliktų vienas.
Šaltinis: Ezopas, „The Bundle of Sticks“, 1867 m. leidimas, University of South Florida.
Ezopas: žibintas, pasigyręs esąs šviesesnis už saulę
Žibinte buvo tiek aliejaus, kad liepsna šokinėjo ir plieskė neįprastai ryškiai. Žibintas ja taip didžiavosi, jog ėmė girtis duodąs daugiau šviesos už saulę. Vos spėjo pasigirti, kai staigus vėjo gūsis jį užgesino.
Šeimininkas vėl įžiebė liepsną ir paliepė žibintui ramiai šviesti. Tegu atmena bent žvaigždes: jų niekam nereikia vėl įžiebti. Dabar žibintas vėl gali atlikti savo darbą. Žibinto liepsna trapi, tačiau ir tokios šviesos užtenka, kad šalia esantis žmogus matytų, kur žengti. Pauliaus šviesos ginklų vaizdas čia primena gautos šviesos trapumą. Apsivilkti Kristumi reiškia rodyti jo gerumą darbais, kurie kitam padeda rasti kelią.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13: iš Kristaus gauta šviesa skirta padėti kitiems rasti kelią.
Šaltinis: Ezopas, Žibintas, Three Hundred Æsop’s Fables, G. F. Townsend, 1867; Wikisource.
Istoriniai pavyzdžiai
Turinys:
79 m. · Plinijus Vyresnysis išplaukia gelbėti žmonių
1914 m. Kalėdos: iš apkasų pasigirdo giesmė
1959 m.: bronzinis vyras su kūju prie Jungtinių Tautų
1970 m.: „Apollo 13“ – gyvybę išsaugojo laiku pritaikytos žinios
1986 m.: Asyžiuje skirtingų religijų žmonės pasirinko bendrą taikos kelią
2004 m.: dešimtmetė paplūdimyje prisiminė geografijos pamoką
2024 m.: Paryžiaus Dievo Motinos katedros durys vėl atsidarė
1796–1819 m., Klaipėda · Švyturio dagtis keisdavo kas tris valandas
79 m. · Plinijus Vyresnysis išplaukia gelbėti žmonių
79 m. Plinijus Vyresnysis vadovavo laivynui Mizene, kai jo sesuo atkreipė dėmesį į keistą debesį virš įlankos. Sūnėnas debesį palygino su šakota pušimi. Plinijus liepė parengti lengvą laivą reiškiniui patyrinėti ir pasiūlė sūnėnui plaukti kartu. Šis verčiau liko prie knygų. Prieš išplaukiant Plinijų pasiekė Rektinos pagalbos prašymas. Jos vilai gresiant pavojui, ištrūkti buvo galima tik jūra.
Plinijus paliepė parengti didesnius laivus ir išplaukė gelbėti pakrantės gyventojų. Artėjant prie kranto ant laivų byrėjo karšti pelenai ir pemza. Plinijus pasiekė draugą Pomponianą Stabijose. Iš čia laivams išplaukti trukdė priešpriešinis vėjas. Rytą prie kranto Plinijus dar rado neramią jūrą. Ten jis ir mirė. Laiške Tacitui Plinijus Jaunesnysis užrašė ir tai, ką matė pats prieš išplaukiant laivams, ir tai, ką vėliau sužinojo iš kitų.
Ryšys su skaitiniais. Mt 24: budėti reiškia išgirsti pagalbos šauksmą ir prireikus pakeisti savo planus.
Šaltinis: Plinijus Jaunesnysis, Laiškas VI, 16; Dickinson College Commentaries.
1914 m. Kalėdos: iš apkasų pasigirdo giesmė
Skirtinguose fronto ruožuose buvę kariai laiškuose aprašė, kaip 1914 m. Kalėdas šventė apkasuose. Britų Karališkosios lauko artilerijos penktosios baterijos karys Herbertas Smithas mini vokiečių apkase iškeltą eglutę. Vienas vokiečių kareivis laiške prisiminė, jog iš pradžių kažkas jo kuopoje pranešė apie anglų leidžiamus fejerverkus. Kitoje pusėje matėsi ugnys ir raketos. Savo ruožtu vokiečiai iškėlė užrašų su kalėdiniais sveikinimais ir šalia jų uždegė žvakių.
Belgų karys išsaugojo kitą prisiminimą. Vidurnaktį vienas karys sodriu baritonu užgiedojo „Minuit, chrétiens“. Kanonada nutilo, o giesmei pasibaigus pasigirdo plojimai ir belgų pusėje, ir vokiečių apkasuose. Šiuos atskirų fronto ruožų liudijimus skelbia Nacionalinis Pirmojo pasaulinio karo muziejus ir memorialas JAV. Už priešo pozicijų kariai vieną akimirką galėjo išgirsti, kaip kitas žmogus atsiliepia į tą pačią giesmę. Karas po Kalėdų tęsėsi.
Ryšys su skaitiniais. Iz 2 ir Ps 121 (122): išgirdę priešininką galime atpažinti jame žmogų. Taikai išlaikyti reikia teisingų sprendimų.
Šaltinis: National WWI Museum and Memorial, „Christmas During World War I“; karių laiškų liudijimai.
1959 m.: bronzinis vyras su kūju prie Jungtinių Tautų
Jungtinių Tautų būstinės sode Niujorke stovi Jevgenijaus Vučetičiaus bronzinė skulptūra. Beveik trijų metrų aukščio figūra iškelta ant granito postamento. Vienoje rankoje vyras laiko kalaviją, kitoje – virš galvos iškeltą kūjį. Vyras iš kalavijo kala noragą, kuriuo galima arti žemę ir auginti javus. Jungtinių Tautų aprašas šį vaizdą susieja su Izaijo pranašyste.
Skulptūrą „Perkalkime kalavijus į noragus“ 1959 m. gruodžio 4 d. Sovietų Sąjungos vardu įteikė jos užsienio reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Vasilijus Kuznecovas. Jungtinių Tautų vardu ją priėmė generalinis sekretorius Dagas Hamaršeldas. Taip pranašo vaizdas atsidūrė diplomatijos erdvėje, kur valstybės svarsto, kaip naudoti savo galią. Skulptūra palieka žiūrovą prieš pat kūjo smūgį. Kiekvieną kartą kalbant apie taiką tenka apsispręsti, kokie veiksmai ją priartins.
Ryšys su skaitiniais. Iz 2: pranašo arklas kviečia pamąstyti, ką savo aplinkoje galime skirti taikos darbams.
Šaltinis: Jungtinės Tautos, „Let Us Beat Swords Into Ploughshares“, dovanos dokumentacija.
1970 m.: „Apollo 13“ – gyvybę išsaugojo laiku pritaikytos žinios
1970 m. balandžio 13 d. astronautai jau ruošėsi baigti Mėnulio modulio „Aquarius“ patikrą. Po devynių minučių nuo įgulos transliacijos pabaigos sprogo antrasis deguonies bakas, o netrukus sugedo ir pirmasis. Senkant energijos atsargoms valdymo modulyje „Odyssey“, įgulai teko persikelti į „Aquarius“. Modulis buvo skirtas dviem žmonėms trumpam laikui, o dabar jame turėjo tilpti ir išbūti visi trys. Kai anglies dioksido kiekis pasiekė pavojingą ribą, įgula turėjo atsarginių filtrų. Tačiau kvadratinės „Odyssey“ kasetės netiko apvalioms Mėnulio modulio jungtims.
Skrydžių valdymo centre imtasi darbo. Inžinieriai ieškojo sprendimo iš medžiagų, kurias įgula jau turėjo laive. Iš plastiko maišų, kartono, lipniosios juostos ir žarnos jie sudėjo įtaisą ir perdavė surinkimo nurodymus astronautams. Įgula jį surinko ir pritaisė, kad oras iš Mėnulio modulio galėtų tekėti per kvadratines kasetes. NASA nuotraukoje matyti, kaip astronautai įrengė iš kasdienių priemonių surinktą adapterį. Visi trys astronautai Ramiajame vandenyne nusileido balandžio 17 d. Kaskart pastebėjus naują grėsmę, žmonėms Žemėje ir erdvėlaivyje reikėjo skubiai susitarti, ką darys kiekvienas.
Ryšys su skaitiniais. Mt 24 ir Rom 13: pasirengę žmonės atpažįsta pavojų ir laiku pasinaudoja savo žiniomis.
Šaltinis: NASA, Apollo 13: Mission Details; skirsniai The Accident ir The Lunar Module as Lifeboat; NASA, Apollo 13: anglies dioksido filtro nuotrauka ir prietaiso aprašas, 1970 m. balandis.
1986 m.: Asyžiuje skirtingų religijų žmonės pasirinko bendrą taikos kelią
1986 m. spalio 27 d. popiežius šv. Jonas Paulius II Asyžiuje pasveikino krikščionių Bažnyčių ir kitų religijų atstovus, susirinkusius melstis už taiką. Dienos pradžioje jis pasiūlė maldą lydėti tyla, pasninku ir piligrimyste. Atsisakymas valgyti turėjo priminti susirinkusiesiems, kad taikai reikia ir asmeninio atsivertimo. Atsisakydami maisto, dalyviai prisiminė karų paliestus žmones ir alkstančiuosius. Maldai jie išsiskirstė į skirtingas vietas. Vėliau tyloje ėjo į Šv. Pranciškaus aikštę. Ten skirtingų religijų atstovai meldėsi paeiliui, kiekvienas savaip ir kitų akivaizdoje.
Dieną užbaigdamas popiežius pripažino, kad katalikai ir patys ne visuomet buvo taikdariai. Todėl maldą už taiką jis vadino ir atgailos veiksmu, pirmiausia patiems katalikams. Popiežius priminė, kad susitikime krikščionių išpažįstama Kristaus taika vedė juos ieškoti bendro kelio su kitais žmonėmis. Anot jo, taika reikalauja saugoti žmogaus gyvybę ir jos orumą, atsisakyti keršto ir asmeniškai prisiimti atsakomybę. Pasibaigus piligrimystei, jis paragino susirinkusiuosius tęsti taikos darbą. Trumpas bendras kelias Asyžiuje parodė, kaip galima drauge ieškoti taikos išlaikant savo tikėjimą.
Ryšys su skaitiniais. Iz 2 ir Ps 121 (122): Asyžiaus susitikimas parodė, kaip skirtingų religijų žmonės gali drauge ieškoti taikos.
Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II, baigiamoji kalba Asyžiuje, 1986-10-27, 3–6; Šv. Jonas Paulius II, Pasaulinės maldos už taiką dienos pasveikinimas, Asyžius, 1986-10-27, 3–5.
2004 m.: dešimtmetė paplūdimyje prisiminė geografijos pamoką
2004 m. gruodžio 26 d. dešimtmetė Tilly Smith su šeima atostogavo Mai Khao paplūdimyje Tailando Puketo saloje. Jūra ėmė neįprastai banguoti ir putoti. Mergaitė prisiminė, kad prieš dvi savaites per geografijos pamoką mokėsi atpažinti cunamio požymius. Ji perspėjo tėvus ir viešbučio darbuotojus. Šie pasirūpino, kad žmonės trauktųsi nuo kranto. Paplūdimys ištuštėjo prieš atūžiant bangai.
Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuras 2026 m. spalio 28 d. paskelbė devynis pasirengimo pavyzdžius. Aprašydamas Puketo istoriją, biuras išryškino ankstesnės geografijos pamokos reikšmę. Biuro vertinimu, ji prisidėjo prie maždaug šimto žmonių išgelbėjimo. Kai jūra pasikeitė, viena paplūdimio lankytoja jau žinojo, ką gali reikšti tie ženklai. Jai prabilus suaugusieji išgirdo perspėjimą ir padėjo kitiems laiku pasitraukti.
Ryšys su skaitiniais. Mt 24 ir Rom 13: budėti mokomės prieš lemiamą valandą, kad atėjus metui gebėtume atpažinti ženklus ir veikti.
Šaltinis: UNDRR, „Nine examples of tsunami readiness: turning warnings into life-saving action“, 2026-10-28; UNDRR, Pasaulinė informavimo apie cunamius diena 2024: Tilly Smith istorija.
2024 m.: Paryžiaus Dievo Motinos katedros durys vėl atsidarė
Po 2019 m. balandžio gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedra vėl iškilmingai atverta 2024 m. gruodžio 7 d. Sveikindamas Paryžiaus arkivyskupą Laurent’ą Ulrichą, popiežius Pranciškus padėkojo katedrą nuo griūties gelbėjusiems ugniagesiams, valdžios institucijoms, įvairių šalių aukotojams ir meistrams. Atkuriant katedrą pravertė išsaugoti ir patobulinti senieji amatai. Daugeliui amatininkų šis darbas tapo ir dvasine kelione.
Paryžiaus tikinčiuosius popiežius pavadino gyvaisiais akmenimis. Jis priminė, jog ankstesnės kartos jiems paliko pastatą, kurio ženklai ir atvaizdai padeda susitikti su įsikūnijusiu Dievu. Pro atvertas duris vėl ateis įvairių kalbų, kultūrų ir religijų žmonės, tarp jų ieškantieji gyvenimo prasmės. Popiežius kvietė juos priimti svetingai, kaip brolius ir seseris. Po penkerių metų statybos darbų atsivėrusios durys tapo ir bendruomenės svetingumo išbandymu.
Ryšys su skaitiniais. Ps 121 (122): džiaugdamiesi galį įžengti į Viešpaties namus, prisiminkime tuos, kurie rūpinasi, kad jie būtų atviri.
1796–1819 m., Klaipėda · Švyturio dagtis keisdavo kas tris valandas
1796 m. rugsėjo 1 d. ant kopos prie Klaipėdos uosto įplaukos įžiebtas Johanno Samuelio Lilienthalio suprojektuotas švyturys. Aštuoniolikos metrų aukščio mūriniame bokšte lajinių žibintų šviesą į jūrą kreipė devyni žalvariniai reflektoriai. Šviesa laivams padėdavo rasti kelią į uostą. Tačiau žibintai švietė silpnai ir per žemai, todėl naktį juos būdavo galima įžiūrėti tik iš kelių kilometrų.
Uosto statybos inspektoriaus Heinricho Karlo Veito iniciatyva švyturys buvo perstatytas. 1819 m. aukštesniame bokšte jau degė Argando aliejinės lempos su trylika pasidabruotų varinių reflektorių. Jų šviesą iš jūros buvo galima matyti maždaug už dvidešimties kilometrų. Prie lempų budėdavo du prižiūrėtojai. Kas tris valandas jie turėdavo pakeisti sudegusias dagtis, kad į uostą plaukiantys laivai tamsoje turėtų orientyrą.
Ryšys su skaitiniais. Mt 24, 42–44: šeimininkas nežino nakties valandos. Švyturio prižiūrėtojai neleisdavo liepsnai užgesti ir tada, kai jūroje dar nematydavo laivų.
Citatos homilijai
Turinys:
1. Šv. Augustinas
2. Šv. Jonas Auksaburnis
3. Šv. Justinas Kankinys
4. Popiežius Pranciškus
5. Popiežius Benediktas XVI
6. Popiežius šv. Jonas Paulius II
7. Popiežius šv. Jonas XXIII
8. Popiežius šv. Paulius VI
9. Martin Luther King Jr.
10. Šv. Motina Teresė
1. Šv. Augustinas
Tu mus sukūrei sau, ir nerami mūsų širdis, kol nenurimsta tavyje.
Šv. Augustinas · vertimas į lietuvių kalbą
„Išpažinimų“ pradžioje šv. Augustinas žmogaus nerimą sieja su Dievo ilgesiu. Psalmininkas džiaugiasi kvietimu keliauti į Viešpaties namus. Per adventą ir aš galiu paklausti, kokio susitikimo iš tikrųjų laukiu.
Šaltinis: Šv. Augustinas, Išpažinimai I, 1, 1.
2. Šv. Jonas Auksaburnis
Niekada nebūti be jo, visuomet turėti jį regimą mumyse.
Šv. Jonas Auksaburnis · vertimas į lietuvių kalbą
Pasak šv. Jono Auksaburnio, Kristaus artumas matomas ir kasdieniuose darbuose.
Šaltinis: Šv. Jonas Auksaburnis, 24-oji homilija apie Laišką romiečiams.
3. Šv. Justinas Kankinys
Jis mus ragino kantrumu ir romumu vesti visus žmones iš gėdos ir meilės blogiui.
Šv. Justinas Kankinys · vertimas į lietuvių kalbą
„Pirmosios apologijos“ 16 skyrius. Izaijo taiką liudijame, kai į priešiškumą atsakome kantriai ir romiai.
Šaltinis: Šv. Justinas Kankinys, Pirmoji apologija, 16 ir 39 skyriai.
4. Popiežius Pranciškus
Viešpats mus aplanko nuolat, kiekvieną dieną, eidamas šalia mūsų.
Popiežius Pranciškus · vertimas į lietuvių kalbą
Mt 24 kviečia laukti Viešpaties. Popiežius Pranciškus ragina jau šiandien atpažinti jo artumą.
Šaltinis: Popiežius Pranciškus, Viešpaties Angelo malda, 2016-11-27.
5. Popiežius Benediktas XVI
Viliamės Kristumi, jo laukiame! [...] Viltis, kaip ir tikėjimas, parodoma meile.
Popiežius Benediktas XVI · vertimas į lietuvių kalbą
Popiežius Benediktas XVI galutinį Kristaus atėjimą sieja su tuo, kaip Bažnyčia eina jo pasitikti. Advento viltį parodome, kai pastebime kito žmogaus poreikius ir padedame jam taip, kad prireikus jis galėtų mumis pasikliauti.
Šaltinis: Popiežius Benediktas XVI, Viešpaties Angelo malda, 2007-12-02.
6. Popiežius šv. Jonas Paulius II
Nėra taikos be teisingumo, nėra teisingumo be atleidimo.
Šv. Jonas Paulius II · vertimas į lietuvių kalbą
2002 m. Pasaulinės taikos dienos žinioje popiežius šv. Jonas Paulius II sieja teisingumą su atleidimu, kuris nutraukia kerštą. Izaijo regėjime tautos gali nuleisti kalavijus, nes jų bylas sprendžia Viešpats. Atleidimas padeda nutraukti ginčą ir prie ginklų nebegrįžti.
Šaltinis: Šv. Jonas Paulius II, Viešpaties Angelo malda, 2002-01-01, 2.
7. Popiežius šv. Jonas XXIII
Kiekvienas žmogus yra asmuo, apdovanotas protu ir laisva valia.
Šv. Jonas XXIII · vertimas į lietuvių kalbą
„Pacem in terris“, 9. Taika remiasi pagarba kiekvieno žmogaus prigimtiniam orumui.
8. Popiežius šv. Paulius VI
Taika nėra vien karo nebuvimas, pagrįstas trapia jėgų pusiausvyra.
Šv. Paulius VI · vertimas į lietuvių kalbą
Enciklikos „Populorum progressio“ 76 skyriuje popiežius šv. Paulius VI taiką sieja su kasdienėmis pastangomis kurti teisingesnę visuomenę. Izaijo arklas primena, kad nutilus ginklams tautos gali imtis bendro darbo. Drauge jos gali auginti tai, iš ko gyvens ir jų kaimynai.
Šaltinis: Šv. Paulius VI, Populorum progressio, 76, 1967-03-26.
9. Martin Luther King Jr.
Tikiu, kad beginklė tiesa ir besąlygiška meilė tikrovėje tars paskutinį žodį.
Martin Luther King Jr. · vertimas į lietuvių kalbą
Kingo kalbą ir Iz 2 sieja mintis, kad taika įmanoma atsisakius keršto grandinės.
Šaltinis: Martin Luther King Jr., Nobelio premijos priėmimo kalba, 1964-12-10.
10. Šv. Motina Teresė
Meilė prasideda namuose.
Šv. Motina Teresė · vertimas į lietuvių kalbą
Nobelio paskaitoje šv. Motina Teresė kviečia taiką pradėti nuo artimiausių žmonių. Šis kvietimas galioja ir prie mūsų namų stalo, kai atidžiai išklausome vieni kitus ir į draugiją pakviečiame žmogų, kuris tą vakarą liktų vienas.
Juokeliai ir trumpos linksmos istorijos
Turinys:
Toks nuovargis nuo būsimo darbo
Net pamokslą užbaigti reikia prisiruošti
Žvaigždėse viską mato – tik po kojomis nieko
Vienam melstis, kitam imti irklą
Bonacijus sprendimo laukė lovoje
Šito laiško tikrai nepamirš
Jei rytoj pasaulio pabaiga, kam drabužiai?
Toks nuovargis nuo būsimo darbo
Sutikęs pažįstamą Alfą, vienas vyras iškart pastebėjo, kad šis atrodo pavargęs. Pasiteiravo, kas atsitiko.
– Darbas, – atsiduso Alfas. – Darbas, darbas ir vėl darbas. Nuo ryto iki vakaro.
Išgirdęs apie tiek darbo, pažįstamas pasiteiravo, kiek laiko Alfas jau taip dirba.
– Pradėsiu rytoj, – atsakė šis.
Ryšys su skaitiniais. Mt 24, 37–44. Alfas jau gyvena taip, tarsi būtų nuveikęs daugybę darbų. Jėzaus kvietimas budėti paliečia tai, ką iš tiesų darome dabar.
Net pamokslą užbaigti reikia prisiruošti
Vieno Naujojo Hampšyro pastoriaus pamokslai garsėjo ilgumu. Tą patį pastorių apylinkės žmonės laikė dideliu tinginiu. Vienam parapijiečiui čia kažkas nesiderino. Jeigu žmogus toks tingus, iš kur tiek jėgų kas savaitę parašyti visą ilgą pamokslą? Sutikęs kaimyną, jis ir pasidalijo savo klausimu.
Kaimynui abu pastoriaus bruožai puikiausiai derėjo.
– Turbūt pradeda rašyti, – pasakė jis, – ir paskui tingi sustoti.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13, 11–14. Paulius ragina pabusti iš miego. Kartais pabusti reikia pačiame darbo viduryje, kad pastebėtume, ką tęsiame vien iš įpročio.
Žvaigždėse viską mato – tik po kojomis nieko
Žvaigždžių aiškintojas vieną vakarą eina keliu už kaimo. Žiūri sau į dangų ir mano įskaitęs, kad pasaulio pabaiga čia pat. Žengia dar žingsnį ir pliūkšteli į vandens bei purvo pilną duobę.
Purvino vandens jam iki ausų. Čiuopia slidžius duobės kraštus, mėgina išsikapanoti, šaukiasi pagalbos. Išgirdę šauksmą atbėga kaimo žmonės ir ištraukia jį iš purvo. Vienas, pažvelgęs į žvaigždžių aiškintoją, klausia:
„Tai ateitį žvaigždėse matai, o kas po kojomis – nė iš tolo?“
Ryšys su skaitiniais. Mt 24: budėti šiandien svarbiau, negu spėlioti, kada ateis pasaulio pabaiga.
Vienam melstis, kitam imti irklą
Škotų dvasininkas Normanas Makleodas su bičiuliu plaukė per Škotijos aukštumų ežerą. Makleodas buvo stambus ir stiprus vyras, o jo bičiulis, irgi dvasininkas, visai mažo ūgio. Ežere pakilo audra. Valčiai ėmus pavojingai blaškytis, mažasis dvasininkas kreipėsi į valtininkus. Jiems visiems dabar derėtų drauge pasimelsti, pasiūlė jis.
Valtininkų vyresnysis pažvelgė į mažąjį dvasininką, tada į tvirtai sudėtą Makleodą. Jam atrodė, kad abiem galima rasti po darbo:
– Mažasis tegul meldžiasi. O didysis tegu pirmiau paima irklą!
Ryšys su skaitiniais. Mt 24, 37–44. Valtininkas mato, ką kiekvienas gali padaryti šią akimirką. Jėzaus kvietimas budėti irgi paliečia mūsų sprendimus šiandien.
Bonacijus sprendimo laukė lovoje
Italų humanistas Podžas Bračiolinis pasakoja apie bičiulį Bonacijų Gvaską, kuris Konstancoje garsėjo tuo, kad vėlai išlipdavo iš lovos. Draugai pagaliau paklausė, ką jis taip ilgai ten veikiąs.
– Klausausi ginčo, – šyptelėjo Bonacijus. – Kai tik prabundu, prie manęs prisistato Rūpestis ir Tingulys.
Rūpestis liepia keltis, imtis darbo ir nešvaistyti dienos. Tingulys primena, kaip lauke šalta, kiek maloniau lovoje ir kad kūnui reikia poilsio. Rūpestis vėl ima įrodinėti savo tiesą.
– O aš, – paaiškino Bonacijus, – esu nešališkas teisėjas. Guliu ir laukiu, kol jie susitars.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13, 11–14. Paulius ragina pabusti, nes jau metas. Bonacijus jau pabudęs, tik vis randa priežasčių neatitraukti galvos nuo pagalvės.
Šito laiško tikrai nepamirš
Per pusryčius žmona padavė vyrui laišką. Jį reikėjo išsiųsti kailių pardavėjui. Žmona apsigalvojo ir atšaukė devynis šimtus dolerių kainavusį užsakymą. Ji tepaklausė vieno dalyko:
– Ar tikrai nepamirši išsiųsti šito laiško?
Vyrui akys iš karto prašvito. Kambario kampe tarp žaislų jis pamatė šokdynę. Čiupo ją ir padavė žmonai:
– Štai. Pririšk mano dešinę ranką prie kairės kojos, kad tikrai nepamirščiau.
Ryšys su skaitiniais. Rom 13, 11–14. Žmogaus atmintis puikiai pabunda, kai jam iš tiesų rūpi, kas nutiks. Paulius padeda paklausti, kurie dalykai verti tokio pat budrumo.
Jei rytoj pasaulio pabaiga, kam drabužiai?
Nasredinas buvo nupenėjęs ėriuką. Draugai sugalvojo, kaip išsiprašyti vaišių: esą rytoj bus Paskutinio teismo diena, tad kuriam galui laikyti ėriuką? Nasredinas iš pradžių jais netikėjo. Draugai atėjo antrąsyk ir pakartojo. Pagaliau Nasredinas išsiruošė kepti ėriuką, o bičiuliai atsigulė pamiegoti ir paliko jam pasaugoti drabužius.
Jiems atsikėlus iš miego, drabužiai jau baigė degti. Draugai sužiuro į Nasrediną:
– Kur mūsų drabužiai?
– Mieli bičiuliai, – atsakė jis, – jeigu rytoj prisikėlimas, kam jums dar drabužių?
Ryšys su skaitiniais. Mt 24, 37–44. Draugai kalba apie paskutinę dieną dėl to, ką norėtų gauti šiandien. Jėzus kviečia budėti, nes tos dienos laiko žmonės nenustato.
