Šv. Augustinas: sandoros dovana – pats Dievas
Gyventi Dievui, gyventi iš Dievo.
Apie Dvasią ir raidę, 37 · rengėjo vertimas
Dieve yra atlygis.
Apie Dvasią ir raidę, 39 · rengėjo vertimas
Šv. Augustinas Jeremijo pažadą, kad Viešpats bus tautos Dievas, supranta kaip didžiausią atlygį. Žmogui dovanojama bendrystė su gyvenimo versme. Greta Jeremijo jis prisimena ir psalmininką, kuriam didžiausias gėris yra glaustis prie Viešpaties. Augustinas sugretina sandoros pažadą su Jėzaus maldos žodžiais: amžinasis gyvenimas yra pažinti Tėvą ir jo siųstąjį Sūnų.
Pažadėtas Dievo pažinimas jau pradeda keisti žmogų, o pilnatvės dar laukiama. Sandora turi ateities horizontą: Dievas pats yra jos tikslas ir laimė. Todėl raginimas atsiversti veda į gyvą santykį, kuriam ruošia atleidimas ir vidinis atnaujinimas.
ST → NT. Jeremijo pažadėta Dievo ir tautos bendrystė → Kristaus atskleistas amžinasis gyvenimas pažįstant Tėvą ir Sūnų.
Šaltinis: Augustinas, „Apie Dvasią ir raidę“, 37, 39.
Šventadienis · 5 gavėnios sekmadienis (B)
