Šv. Jonas Boskas · Rožės, kurių spygliai iš tolo nematomi
Jonas Boskas pasakoja sapne Marijos vedamas išvydęs nuostabią rožių alėją. Nusiavęs žengia pirmyn, bet po žiedais paslėpti spygliai sužeidžia kojas. Tenka apsiauti tvirtus batus. Einant toliau šakos kliudo, duria iš šonų ir viršaus, o stebėtojai tepastebi žiedus: jiems atrodo, kad Boskui viskas sekasi lengvai. Kai keliu pasuka jo pagalbininkai, dalis jų, pajutę spyglius, apsigręžia. Iš toli matomi žiedai aplinkiniams nepasako, kiek skausmo patyrė einantysis. Boskas kelią renkasi paskatintas Marijos ir tik žengdamas sužino, kur reikia pasisaugoti. Pirmoji žaizda pakeičia tai, kaip jis gali toliau eiti.
Pamatęs tuštėjantį būrį Boskas verkia ir klausia, ar turės eiti vienas. Tuomet ateina kiti bendradarbiai ir pasilieka su juo. Kelio pabaigoje sužeistuosius atgaivina vėsus vėjas; jie pasiekia sodą ir salę, pilną rožių be spyglių. Sapno aiškinime Marija rožes sieja su karšta meile jaunimui, o spyglius — su kliūtimis, kentėjimais ir nusivylimais. Kelias sunkus, bet meilė ir susivaldymas padeda nesitraukti iš patikėtos tarnystės.
Ryšys su skaitiniais. Mk 10, 29–30; Ps 89 (90), 17: Kristaus pažadas apima ir persekiojimus; prašome, kad Dievas sutvirtintų ištikimą mūsų darbą.
Šventadienis · 28 eilinis sekmadienis (B)
